Pietų Korėja paskelbė uždarysianti pramoninį kompleksą, kurį valdo drauge su Šiaurės Korėja, tokiu būdu reaguodama į Pchenjano balistinės raketos paleidimą praėjusį savaitgalį. Tas pramoninis kompleksas yra laikomas vienu iš paskutinių bendradarbiavimo tarp šių dviejų šalių simbolių.
Pareigūnai Seule sakė, kad sprendimu uždaryti Kesongo kompleksą yra siekiama užkirsti kelią Šiaurės Korėjos režimo lyderiui Kim Jong-unui panaudoti pinigus, uždirbtus per jį, finansuojant šalies branduolinę ir balistinių raketų programas.
Sekmadienį Šiaurės Korėja į orbitą paleido tai, ką pavadino savo kosminiu palydovu, tačiau Pietų Korėja ir jos sąjungininkai yra įsitikinę, kad tas paleidimas buvo priedanga raketinių technologijų bandymui, kuri vieną dieną gali būti panaudota nusitaikyti į Pietų Korėją ar JAV branduoliniu užtaisu.
Taip vadinamas Kesongo pramoninis parkas, esantis už šešių mylių į šiaurę nuo smarkiai apginkluoto pasienio, skiriančio dvi Korėjas jau daugiau nei 60 metų, buvo atidarytas 2004 m. ir vadinamas svarbiu žingsniu link ekonominio bendradarbiavimo ir santykių atnaujinimo. Kompleksas nesustabdydavo savo darbo net ir labai įtemptais politiškai laikotarpiais, nors jo veikla buvo apribota po to, kai 2013 m. balandį Šiaurės Korėja atšaukė visus savo darbininkus, protestuodama prieš Pietų Korėjos ir JAV jungtines karines pratybas.
Komplekso uždarymas yra laikomas vienu iš galingiausių nekarinių sprendimų, kuriuos galėjo pasirinkti Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye, kol yra formuluojamas atsakas į pastarojo meto Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinius bandymus.
Pietų Korėjos suvienijimo ministras Hongas Yong-pyo sakė, kad Šiaurės Korėja iš Kesongo yra užsidirbusi 616 mlrd. vonų ($513 mln.) grynaisiais. Komplekso veikla priklauso nuo Pietų Korėjos investicijų ir technologijų bei dešimčių tūkstančių apmokytų Šiaurės Korėjos darbininkų.
„Atrodo, kad šis finansavimas buvo panaudotas ne grindžiant kelią į taiką, kaip tikėjosi tarptautinė bendruomenė, bet atnaujinant šalies branduolinę ginkluotę ir ilgo nuotolio raketas“, - sakė ministras reporteriams Seule.
Suvienijimo ministerijos išplatintame pranešime taip pat skelbiama, kad vyriausybė „nusprendė visiškai uždaryti“ kompleksą, ir paprašė Šiaurės Korėjos valdžios padėti užtikrinti saugų komplekse dirbusių pietų korėjiečių sugrįžimą iš Kesongo.
Kompleksas buvo atidarytas „siekiant padėti išgyventi Šiaurės Korėjos žmonėms, sukurti varomąją jėgą Šiaurės Korėjos ekonomikai ir pasiekti progresą tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjose“, skelbia ministerija.
„Nepaisant to, tokia mūsų vyriausybės pagalba ir pastangos galiausiai buvo netinkamai panaudotos atnaujinant Šiaurės Korėjos branduolinę ginkluotę ir ilgo nuotolio raketų arsenalą“, - pažymima pranešime.
Kesongas, pastatytas už daugiau nei 1 trln. vonų siekusias Pietų Korėjos investicijas, buvo laikomas lakmuso popierėliu, kuris turėjo parodyti, kaip abi šalys galimai bendradarbiautų po suvienijimo.
Tačiau Seulo nevyriausybinės organizacijos „Sejong Institute“ atstovas Cheongas Seong-changas mano, kad Pietų Korėja padarė „blogiausią įmanomą sprendimą“ uždarydama Kesongą.
„Komplekso uždarymas greičiausiai dar labiau padidins įtampą tarp abiejų Korėjų, kas dar labiau sustiprins nerimą, kurį pietų korėjiečiai jaučia dėl nacionalinės gynybos, jau nekalbant apie ekonominius nuostolius mūsų kompanijoms“, - sakė jis.
Komplekso uždarymas yra laikomas vienu iš galingiausių nekarinių sprendimų, kuriuos galėjo pasirinkti Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye, kol yra formuluojamas atsakas į pastarojo meto Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinius bandymus.
Pernai metais 124 Pietų Korėjos kompanijos samdė 54 000 Šiaurės Korėjos darbuotojų gaminant kojines, rankinius laikrodžius ir kitas prekes, kurių bendra vertė siekė apie $491 mln.
Šiaurės Korėja dar oficialiai nepakomentavo komplekso uždarymo, apie kurį buvo pranešta tuo pat metu, kai į dienos šviesą iškilo dar vienas Kim Jong-uno bandymas sustiprinti savo galią – Pietų Korėjos žiniasklaida neseniai pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariuomenės personalo vadovas buvo nubaustas mirties bausme už „korupciją ir frakcinės nesantaikos kurstymą“.
Ri Yong-gilas, Korėjos liaudies kariuomenės personalo vadovas, buvo sušaudytas anksčiau šį mėnesį, ir tai yra paskutinis toks incidentas iš visos eilės mirties bausmių ir tremčių, kurias įvykdyti įsakė Kimas, perėmęs valdžią 2011-ųjų pabaigoje. Tarp jų yra ir jo įtakingo dėdės Jang Song-thaeko sušaudymas 2013-ųjų gruodį, neva dėl „išdavystės ir korupcijos“.
