Kuriantis žmogus kitaip žvelgia į pasaulį, jam reikia kitokios aplinkos, jo ir nuveikti darbai kitokie... Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai dažnai susiburia į kūrėjų buveinę – Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centrą. Literatams drauge būti gera, jie vieni kitus supranta iš žvilgsnio, o tai ir yra gilios bendrystės ženklas. Čia gimsta unikalios idėjos, kuriamos naujos tradicijos. Jau antrą vasarą LKRS Rokiškio skyriaus nariai kviečia į svečius rajono savivaldybės merą Antaną Vagonį. Kūrėjams rajono vadovas pasakoja įspūdžius apie viešnages svečiose šalyse. Pernai A. Vagonis dalinosi įspūdžiais ir rodė vaizdinę medžiagą apie Kiniją. Šiais metais pasakojo apie išvyką į Švediją ir Baltarusiją, kalbėjo apie Rokiškio ir šių šalių bendrus projektus, valstybių, kuriose lankėsi papročius ir tradicijas.
Į kūrėjų popietę prasmingai įsipynė Rokiškio miesto ansamblio „Gelmės“ atlikėjo Eugenijaus Deksnio atliekamos dainos, pritariant gitaros akordams, kurie praskaidrino čia susirinkusių nuotaiką. Per popietę šio straipsnio autorė susirinkusiems pasakojo apie bendradarbiavimą su užsienio lietuvių leidiniais. Malonu, kad šilti ir nuoširdūs bendravimo ryšiai užsimezgė su „Amerikos lietuviu“, „Čikagos aidu“ ir „Draugu“ taip pat leidžiamu Čikagoje. Šio straipsnio autorę visuomet džiugina paprastumu dvelkiantys „Draugo“ redaktorės Ramunės Lapas laiškai, o su gimnazistais visuomet malonu aptarti informaciją iš Lietuvos „Čikagos aido“ puslapiuose. Smagu, kad žinios apie rokiškėnų literatūrinę veiklą pasiekia lietuvius gyvenančius svetur, o dar maloniau, kad gyva lietuvybės gija. Popietės dalyviams buvo pasidžiaugta ir dar vienu kultūros reiškiniu, kuris gimnazijai yra labai svarbus. Gražų ir prasmingą pėdsaką į Rokiškio krašto žemę įmynė kunigas, poetas Justas Jasėnas. Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekai jis dovanojo didelę, unikalią leidinių su autografais ir vertingų mokslinės ir grožinės literatūros leidinių kolekciją. Prieš pat literatų popietę, kolekcija dar papildyta, straipsnio autorė susirinkusiems apžvelgė naują siuntą, kurią dovanojo kunigas, poetas J. Jasėnas.
Renginiui naujų spalvų įnešė dar vienas netradicinis akcentas. Rajono savivaldybės meras A. Vagonis praėjusių gimtadienių progomis pasveikino veiklias LKRS Rokiškio skyriaus nares, Ireną Varnienę ir Gražiną Pitrėnienę. Glaudūs bendradarbiavimo saitai sieja literatus su Rokiškio rajono, Suvainiškio, Čedasų ir Žiobiškio laikraštuku „Liepsnelė“. LKRS Rokiškio skyriaus nariai jame publikuoja savo kūrybą, o šių parapijų klebonas Virginijus Šimukėnas popietės dalyviams perdavė prisiminimui religinių paveikslėlių... Tai tik keli šviesūs ir dvasingi akcentai iš literatūrinio gyvenimo. Tai lyg vasaros uogų vėrinys ant tvirtos, saulės įkaitintos smilgos... O tų spindinčių uogų ne viena. Tas vėrinys su kiekviena diena įgauna vis gražesnius atspalvius. Negalima nepasidžiaugti ir dar vienu atspalviu ant nuoseklių darbų vėrinio. Mus džiugina miela žinia, kad respublikinėje LKRS šventėje, Jonavoje literatei Vidai Papaurėlienei suteiktas Lietuvos kaimo kultūros šviesuolės vardas, kad Rokiškio skyriaus narės Gražina Pitrėnienė šventės dalyvius pradžiugino aukštaitiška tarme skaitytais eilėraščiais, o Danutės Mažeikienės tekstai iš vienos raidės, susirinkusiems dovanojo glėbį neblėstančių šypsenų. Smagu kitiems dovanoti šypsenas, o dar didesnė laimė prasmingais darbais garsinti savo kraštą, kad aktyvia literatūrine veikla Vida Papaurėlienė garsina Rokiškį už jo ribų ir, kad šiais metais jai suteiktas minėtasis titulas, džiaugsmo neslėpė ir rajono meras A. Vagonis. Jis per rajono tarybos posėdį šviesuolei įteikęs padėkos raštą. Aktyvią plunksnos sesę su šiuo garbingu vardu sveikino kūrėjai: Jolanta Augulienė, Reda Kiselytė ir Valius Kazlauskas.
Kasdienines veiklas nuspalvina ir kitos malonios staigmenos. Gimnazijos laidinių su autografais kolekciją papildžiusi dar tik leidyklos dažais kvepianti kunigo, disidento Roberto Grigo poezijos knyga „Dangus ir dykuma“. Informacijos vartotoją šildo prasmingas įrašas ir ypatingai daili rašysena. Tai dar vienas šiltas akcentas ant prasmingos literatūrinės veiklos vėrinio...
Nenustygstu nepasidžiaugusi dar vienu netradiciniu reiškiniu, kuris paliko neišdildomą įspūdį. Į gimnazijos skaityklą užsuko rusų kalbos mokytoja Valerija Misiūnienė. Ji paklausė ar artėjantį šeštadienį negalėčiau skaitykloje jos buvusiems 26 laidos auklėtiniams papasakoti apie vykdomas veiklas, unikaliąją leidinių su autografais kolekciją? Degiau entuziazmu, o tik ką nuaidėjęs skambutis suspaudė širdį. Darbas gimnazijoje paženklina širdį ypatingu jauduliu, o skambučiai taip pat palieka pėdsakus... Atviras ir nuoširdus buvo pašnekesys su buvusiais gimnazistais. Papasakoti tikrai turėjau labai daug ką, o laikas tirpo... Džiaugiausi, kad bebaigiantys ketvirtą dešimtį žmonės, neraginami paliko įrašą „Svečių knygoje“: „ ... visada smagu sugrįžti. Iki 2028-ųjų, 12 b klasė (‘ 98)“. Ir dar ne viskas... Kadangi aš pati jiems daug pasakojau apie leidinius su autografais, buvę romuviečiai padovanojo spalvingą pačių tapytą paveikslą. Medis padabintas šiltais delniukais ir gimnazistų autografais. Buvusi auklėtoja pasakojo, kad į susitikimą kažkas atskrido iš Briuselio, kažkas iš Amerikos... Gera žinoti, kad net svečiose šalyse gyvenantiems, nesvetimi prisiminimai apie gimnaziją, o tas jausmas papildo ir mūsų prasmingų susitikimų, kilnių veiklų vėrinį. Išeidami 26 laidos absolventai, literatūros parodoje pamatė knygą „Žiobiškio vėjas“. Kažkas tarstelėjo, čia apie Tavo Žiobiškį... Kaip teigė mokytoja V. Misiūnienė, Žiobiškyje gyvena jos buvusio auklėtinio Mindaugo Černiaus tėvai.
Minėtasis leidinys labai brangus gimnazijai. Jo iniciatorius ir sudarytojas žurnalistas, rašytojas Jonas Laurinavičius ne tik išleido knygą apie rajono pedagogą, poetą Daną Kairį, bet ir jis išmargintas prisiminimų autorių autografais, nuo kurių dvelkia nepaprasta meilė... Mes iš visos širdies dėkojame ponui Jonui už prasmingas ir naujas iniciatyvas.
Per Knygnešio dieną gimnazistei Ignei Tunaitytei ( dailės mokytoja Inga Vagonė) buvo įteikta dailininkės, dizainerės Rasos Arbas – Chamberlain (Los Andželas) premija. Baigiantis mokslo matams, kūrybingoji Ignė savo dailės kūrinį padovanojo premijos steigėjai poniai Rasai. Nepaprastas jausmas užvaldo gaunant nuoširdžius laiškus su linkėjimais gimnazistei ir jos mokytojai nuo gerbiamos Rasos. Tai dar vienas spalvingas karoliukas, puošiantis prasmingų veiklų vėrinį. Apie kiekvieną žmogų, jo gražius darbus galima rašyti prasmingą istoriją, kurioje daug nuoširdumo, meilės ir šilumos. Smagu, kad tų veiklų vėrinys pasipuošia vis naujomis spalvomis ir atspalviais, kad pačius gražiausius gyvenimo paveikslus tapo vis kiti ir jauni žmonės, kad jų kilnūs darbai paženklinti autografais, kurie tampa prasminga mūsų krašto kultūros istorija.
Reda Kiselytė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė
