Šiandien vyksta kadencijos vidurio rinkimai, ir jie atsakys į svarbius klausimus – kas valdys Senatą ir Atstovų Rūmus, ar Demokratų partija išlaikys savo valdžią. Gali būti, kad demokratas prezidentas Joe Bidenas po rinkimų susidurs su rimta respublikonų priešprieša politinėje arenoje.

Jungtinių Valstijų dvipartinėje sistemoje dviejų svarbiausių valdžios institucijų – Senato ir Atstovų Rūmų – kontrolė labai svarbi priimant įstatymus. Šiuo metu demokratai kontroliuoja abi institucijas. Jei demokratai prarastų bent vieno iš dviejų ar abiejų – Atstovų Rūmų arba Senato – dominavimą, tai gerokai apsunkintų demokrato Bideno valdymo galimybes ir įtaką.

Nors vyks šimtai rinkimų, tačiau daugelyje valstijų jau yra įsitvirtinę kandidatai, kurie, manoma, neabejotinai laimės vietą, tačiau yra valstijų, kuriose vyks įtemptos kovos, kurios ir nulems, kam atitiks Senato ir Atstovų Rūmų kontrolė.

2021 metais 19 valstijų priimti teisės aktai, kuriais sugriežtintos rinkėjų registracijos taisyklės, apribotos arba panaikintos tokios procedūros kaip balsavimas paštu ar namuose taip siekiant išvengti galimų rinkimų pažeidimų.

Respublikonų pozicijas rinkimuose sustiprino ir rinkimų apygardų perbraižymas tokiose valstijose kaip Teksasas ir Florida, kur dabar jie turėtų užsitikrinti dar tvirtesnę paramą, ypač balsavime dėl Atstovų Rūmų vietų.

Kas valdo dabar?

Senatą sudaro 100 narių – po du iš kiekvienos valstijos. Dabar Senate nariai pasiskirstę lygiai ir kiekvienai partijai atstovauja po 50 žmonių, tačiau demokratai vis tik čia turi persvarą, nes lemiamą balsą Senate turi demokratų viceprezidentė Kamala Harris.

Šiuose rinkimuose bus perrinkti ne visi senatoriai, šiais metais varžomasi dėl 35 vietų, o jų kadencija trunka 6 metus. Standartiškai renkami 34 senatoriai, tačiau šiais metais traukiasi senatorius iš Oklahomos Jamesas Inhofe, todėl į jo vietą bus renkamas kitas kandidatas 4 metams.

Atstovų Rūmus sudaro 435 nariai. Jų kontrolė dabar taip pat priklauso demokratams, jie čia turi 221 narį, o respublikonai 212 (narių mažiau dėl Jackie Walorski mirties ir Charlie Cristo atsistatydinimo). Kadencija čia trunka 2 metus, todėl kas dvejus metus perrenkami visi nariai.

Kartu vyks ir gubernatoriaus rinkimai 36 valstijose ir dar 3 JAV teritorijose. Jie svarbūs, pavyzdžiui, dėl abortų draudimų, kur kiekviena valstija gali priimti savo sprendimą.

Ką sako apklausos?

Praktika rodo, kad dažniausiai vidurio kadencijos rinkimai nebūna sėkmingi prezidento partijai, nes juose atsiskleidžia nepasitenkinimas vykdoma politika. „Reuters“ lapkričio 1 dieną paskelbta apklausa rodo, kad 40 proc. amerikiečių vis tik yra patenkinti Bideno darbu. Tačiau toje pačioje apklausoje 69 proc. respondentų sakė, kad šalis eina netinkamu keliu.

CBS užsakymu atlikta apklausa rodo, kad Atstovų Rūmuose bus varžomasi tik dėl 81 vietos, nes visur kitur rezultatai dažniausiai nesikeičia. „Reuters“ teigia, kad šiemet rekordiškai daug – 31 demokratas – pareiškė, kad nekandidatuos į postą Atstovų Rūmuose, o tokį žingsnį esą paskatino priimti baimė dėl čia po rinkimų įsitvirtinsiančių respublikonų.

Remiantis JAV atliktomis apklausomis, respublikonai turėtų laimėti lenktynes dėl Atstovų Rūmų dominavimo. Kiek sudėtingesnė situacija dėl Senato, nors žiūrint į apklausas anksčiau atrodė, kad demokratai galės pasipriešinti istorinėms tendencijoms, tačiau dabar fiksuojamas vis labiau blėstantis demokratų palaikymas.

Vidurio kadencijos rinkimuose ypač jaučiama buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo įtaka. Senato rinkimuose dalyvauja jo palaikomi kandidatai – buvęs futbolininkas Herschelas Walkeris (Džordžija), televizijoje išgarsėjęs gydytojas Mehmetas Ozas (Pensilvanija), Blake`as Mastersas (Arizona) ir J. D. Vance`as Ohajuje.

Trumpas palaikymą išreiškė ir daliai respublikonų kandidatų į Atstovų Rūmus, visi jie buvo suabejoję buvusių prezidento rinkimų rezultatais. Nors respublikonai nerimavo, kad Trumpo palaikomi kandidatai ir jų ryšys gali kaip tik pakenkti, tačiau „The New York Times“ ekspertai sako, kad buvęs prezidentas turi ištikimų rinkėjų bazę ir kaip tik tai gali padėti.

Kodėl tai svarbu?

Kai visas tris svarbias politines pozicijas užima tos pačios partijos atstovai, sprendimų priėmimas būna lengvesnis, o jei bent vieną iš jų užimtų kitos partijos atstovai, tai dabar gali užkirsti kelią įgyvendinti Bideno ir demokratų iniciatyvas, kurias jie žadėjo įvykdyti iki 2024 m.

Jei demokratai sugebės neprarasti savo dominavimo Atstovų Rūmuose ir Senate, tai jiems gali suteikti reikalingą pranašumą prieš 2024 metų prezidento rinkimus.

Svarbiausi klausimai, kuriais respublikonų pergalė sukeltų sunkumų demokratams, anot ekspertų, yra teisė į abortus, klimato kaita ir pagalba Ukrainai.

Kitas svarbus aspektas – tyrimai, kuriuos laimėję galėtų inicijuoti respublikonai. Demokratai viešai ne kartą teigė, kad, rinkimuose pergalę pasiekus respublikonams, galimai būtų pradėta apkaltos procedūra Bidenui, tiriami jo šeimos reikalai ar kitaip bandoma parodyti tariamą prezidento ir jo aplinkos nekompetenciją.

Senato kontrolė užtikrintų teisę tvirtinti federalinius teisėjus, įskaitant Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Jei respublikonai čia įgautų pranašumo, jie galėtų blokuoti J. Bideno teisėjų kandidatūras.