Donaldo Trumpo pagyros Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir prieštaringi pareiškimai NATO adresu daug kam kelia nerimą – ypač iš Rytų Europos kilusiems Amerikos piliečiams. Būtent į pastarųjų, ypač gyvenančių lemiamose valstijose, palaikymą demokratai deda daug vilčių.
Daugiau nei 15 milijonų amerikiečių sakosi turį nors kažkokių šaknų Rytų ir Centrinėje Europoje. Daug jų gyvena Pensilvanijoje, Ohajuje ir Floridoje – valstijose, kur vyksta itin arši prezidentinė kova tarp respublikonų kandidato Donaldo Trumpo ir demokratų kandidatės Hillary Clinton.
Dauguma šių rinkėjų paprastai laikosi konservatoriškų pažiūrų ir daugiau yra linkę palaikyti respublikonus. Tačiau Clinton kampanija, matydami akivaizdų rytų europiečių nerimą dėl Maskvos veiksmų pasaulio arenoje, įskaitant Krymo aneksiją ir karinę eskalaciją Ukrainoje, išnaudoja progą kreiptis į potencialius rinkėjus susitikimuose su bendruomenėmis.
Antruose prezidentiniuose debatuose Sent Liuise Trumpas sakė: „Manau, būtų puiku, jei mes sutartume su Rusija, mes galėtume drauge kovoti su ISIS“, turėdamas galvoje ekstremistinę „Islamo valstybės“ kovotojų grupuotę. Vos prieš mėnesį jis Putiną pavadino geresniu vadovu ir lyderiu už JAV prezidentą Baracką Obamą. Kovą Donaldas Trumpas aiškino, kad NATO, sukurta po Antrojo pasaulinio karo kaip atsvara sovietų karinei galiai, šiandien yra pasenusi, nebeaktuali ir nebereikalinga, liepą tvirtino, kad JAV gali ir nevykdyti savo įsipareigojimų kitoms NATO narėms, jei šios nepadidins savo įmokų bendram gynybos biudžetui, o štai jau rugsėjį debatuose tikino, kad jis yra „šimtu procentų už NATO“.
Rusija ir NATO yra itin jautrios temos Rytų ir Centrinėje Europoje, joms neabejingi yra ir ryšių su šiuo regionu turintys amerikiečiai.
„Mes esame absoliučiai persigandę... negalime patikėti teiginiais, kuriais svaidosi Donaldas Trumpas“, – sako Ukrainos kongresinio komiteto Amerikoje, vienijančio maždaug milijoną ukrainiečių kilmės amerikiečių, atstovas Andrijas Dobrianskis.
Pensilvanijoje gyvenanti ukrainiečių kilmės amerikietė Marina Kuchar, kuri į Jungtines Valstijas atvyko 2000-aisiais, sakė, kad jai patinka daugelis respublikonų idėjų. Tačiau 44-metė Kuchar sakė „Reuters“, kad už Trumpą nebalsuos, nes „jis mano, kad Putinas yra protingas“.
Trumpo kampanija į prašymus pakomentuoti tokią rytų europiečių tarpe paplitusią poziciją neatsakė.
Rytų Europos diasporos bendruomenėms įtaką daro daugybė įvairių klausimų, aktualių visiems, tokie kaip nedarbas ir ekonomika, o bendras rinkėjų skaičius nėra labai didelis, tačiau demokratų dėmesio jie vis tiek sulaukia.
Kelis mėnesius Clinton komanda lankėsi įvairiuose Rytų Europos bendruomenių renginiuose, šventėse ir festivaliuose, sako kampanijos „paveldo bendruomenių iniciatyvos“ direktorius Johnas McCarthy.
„Mūsų aktyvistai pasakojo, kaip prie jų renginiuose ateina žmonės ir pasakoja, kad visada balsavo už respublikonus, tačiau Trumpas ir jo draugiška Kremliui pozicija verčia juos persigalvoti“, – sako McCarthy.
Pastaraisiais metais Rusijos užsienio politika tapo atkaklesnė ir griežtesnė, sustiprinusi įtampą su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV sąjungininkėmis dėl tokių klausimų, kaip konfliktai Ukrainoje ir Sirijoje bei NATO karių dislokacija Rytų Europoje. Ukraina nėra NATO narė, tačiau Krymo aneksija Rytų Europoje sustiprino nerimą dėl Rusijos galios.
Grupei Amerikos lietuvių įtampa Rytų Europoje, kur ir toliau nerimsta kova tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, kelia tokį susirūpinimą, kad ji spalio pradžioje paprašė neoficialios audiencijos ir trumpo pasitarimo Baltuosiuose rūmuose. Susitikimo detales žurnalistams minėtoji grupė komentuoti atsisakė.
„Mus šokiravo, kad vienas iš kandidatų apskritai net svarstė galimybę nevykdyti įsipareigojimų NATO“, – sako 600 000 Amerikos lietuvių vienijančios JAV Lietuvių bendruomenės atstovė Diana Vidutis.
Kaip žinia, pati Hillary Clinton taip pat ne kartą išreiškė pasipiktinimą tokia Trumpo pozicija. Spalio 4-ąją kalbėdama Akrono mieste Ohajuje, kur gyvena tūkstančiai rytų europietiškų šaknų turinčių amerikiečių, Clinton kalbėjo apie Trumpo „keistą žavėjimąsi tokiais diktatoriais kaip Vladimiras Putinas“.
„Šioje Ohajaus dalyje gyvena daugybė žmonių, kurių tėvai, seneliai arba jie patys atvyko iš šalių, kentusių priespaudos jungą. Mes neleisime, kad tai kada nors pasikartotų“, – kalbėjo Clinton.
Yra ir šiokių tokių ženklų, kad Trumpo kampanija bandė apraminti nerimą, kurį jis pats ir sukėlė: rugsėjo 28-ąją jis apsilankė Amerikos lenkų kongrese Čikagoje, kur užtikrino susirinkusiuosius, kad būdamas prezidentu rems NATO ir Lenkijos saugumą.
Ukrainiečių kilmės politikos mokslų profesorė iš Kutztown universiteto Pensilvanijoje Paula Holoviak sakė nerimaujanti, kad nemažai šioje valstijoje, kur kadaise klestėjo anglies pramonė, gyvenančių ukrainiečių kilmės amerikiečių gali rinktis balsuoti už Trumpą, mat šis pažadėjo atgaivinti pramonę ir sukurti daug naujų darbo vietų. Clinton remianti Holoviak sako, kad Luzerne apygarda, kur ji gyvena, yra „Trumpo teritorija“, tačiau viliasi, kad likusioje šalies dalyje bus daugiau palaikančių respublikonų kandidato varžovę.
