Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mauna apynasrį neaiškiais būdais praturtėjusiems asmenims. Nuo šių metų vasaros visi Lietuvos gyventojai turės deklaruoti daugiau nei per dešimtmetį gautas dovanas ar paskolas, jei jų bendra vertė didesnė nei 15 tūkst. eurų. Apie tai rašo „15min.lt“.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojas gavo kelias 2 000 eurų dovanų grynaisiais iš savo tėvų, jų nedeklaravo metinėje GPM deklaracijoje (nes tai nebuvo privaloma), jas panaudojo butui įsigyti, tačiau apie šias dovanas nepraneš mokesčių administratoriui iki šių metų birželio 30 d., tai vėlesnio mokestinio patikrinimo metu VMI laikys, kad tai ne dovanojimo būdu gautos pajamos. Jos bus apmokestinamos 15 % tarifu.
VMI atstovai teigia, kad taip bus užkamšyta landa, kuria iki šiol aktyviai naudojosi įtariamieji neteisėto praturtėjimo bylose. Dažnai jie sugebėdavo savo turtus pagrįsti atbuline data surašytais skolų rašteliais arba išgalvotomis dovanomis. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad siūlymas gyventojams prisiminti tokio senumo sandorius gali būti sunkiai įgyvendinamas.
Pagalba mokesčių mokėtojams
VMI atstovas spaudai Darius Buta teigė, kad inspekcijos teisininkai iš tiesų ruošia papildomą formą, kurią turės užpildyti Lietuvos gyventojai, tačiau dėl to daugeliui galvos sukti iš viso nereikės. Pasak jo, ši forma bus aktuali gyventojams, kurie gavo pajamų grynais ir jų iki šiol nedeklaravo. Nuo birželio 30 dienos tokių pajamų nedeklaravę asmenys to padaryti jau nebegalės.
Kilus klausimui dėl jų pajamų teisėtumo ir šaltinio, skolos rašteliai ar paaiškinimai, kad lėšos gautos grynais per keletą kartų, nebegalios. VMI nuo tokių lėšų skaičiuos gyventojų pajamų ir kitus mokesčius.
„Mes tai vertiname kaip pagalbą mokesčių mokėtojams, tam, kad vėliau nekiltų kokių nors nesusipratimų. Be to, tai padės bylose, kai asmens turto šaltinis nėra aiškus ir staiga pradedami pateikinėti rašteliai, kaip dideles sumas sudovanojo draugai ar giminaičiai. Daugumai mokesčių mokėtojų dėl to jaudintis iš viso nereikia“, – sakė D.Buta.
VMI atstovai teigia, kad taip bus užkamšyta landa, kuria iki šiol aktyviai naudojosi įtariamieji neteisėto praturtėjimo bylose. Dažnai jie sugebėdavo savo turtus pagrįsti atbuline data surašytais skolų rašteliais arba išgalvotomis dovanomis. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad siūlymas gyventojams prisiminti tokio senumo sandorius gali būti sunkiai įgyvendinamas.
Daroma atvirkščiai
Tačiau tokius pokyčius skeptiškai vertina Lietuvos Advokatūros vadovas, advokatas Ignas Vėgėlė, kuris žurnalistams teigė, kad su mokesčių slėpimu būtų galima kovoti kur kas paprastesniais ir efektyvesniais būdais, kurie nepažeistų asmenų teisės į privatumą:
„Kai tokie reikalavimai taikomi visiems, o ne tik mokesčių slėpimu įtariamiems asmenims, o VMI reikalauja vis daugiau itin jautrių duomenų, kurie atskleidžia asmens asmeninio gyvenimo duomenis, vienareikšmiškai tai gali būti vertinama kaip asmens teisės į privatumą pažeidimas. Didžiojoje Britanijoje jau dvejus metus bandoma įvesti tokią duomenų gavimo sistemą, bet tik apie tuos asmenis, kurie yra skolingi mokesčių. Galiausiai valstybė šio reikalavimo atsisakė, nes įvertino, jog tokios apimties duomenys apie žmogaus asmeninį gyvenimą gali pažeisti jo privatumą. Buvo sprendžiama, ar Jungtinėje Karalystėje mokesčių inspektoriai turi teisę nurašyti skolą nuo asmens sąskaitos. Teismas leido tai padaryti, bet neleido Mokesčių inspekcijai matyti visos detalios informacijos apie asmens pajamas ir išlaidas. Lietuvoje problema sprendžiama atbulai. Reikėtų įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Apie tai šneka ne viena Vyriausybė. Dabar bus prašoma asmenų prisiminti, ką daugiau nei per dešimtmetį jie gavo, skolino ar skolinosi. Visada yra rizika, kad asmenys tai tiesiog pamirš ir taps pažeidėjais. Tai sukurs didelį nepasitikėjimą valstybe, sės baimę“, - įsitikinęs teisininkas.
Pasak jo, šiuo metu daug nerimo kelia tai, jog Vyriausybė iki šiol nėra nustačiusi ribojimų, kokia informacija ir kaip gali būti renkama.
„Labiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad Seimas įpareigojo Vyriausybę nustatyti ribojimus, kada ir kaip mokesčių administratorius turi teisę reikalauti tokios informacijos. Tokių ribojimų kol kas matyti neteko. Atvirkščiai, pati VMI nustato ir teikiamos informacijos apimtis, ir formą, kaip tie duomenys bus renkami. Mano supratimu, taip atsiranda galimybė piktnaudžiauti“, – sakė I.Vėgėlė.
