Itin akylai stebimi Čikagos miesto mero rinkimai demonstruoja šiam miestui istoriškai būdingą rasinį pasidalinimą. Palaikymas progresyvių pažiūrų juodaodžiui kandidatui Brandonui Johnsonui ir nuosaikių pažiūrų baltaodžiui Paului Vallasui pagrinde dalinasi pagal rasines linijas.

Švietimą ir policijos reformą kaip svarbiausiais savo tikslais iškėlusį Johnsoną daugiausia remia juodaodžių apgyvendinti rajonai, o griežtą požiūrį į nusikalstamumą demonstruojantis Vallasas ragina viduriniosios klasės ir turtingesnius čikagiečius sutelkti jėgas ir „atsiimti“ miestą.

Vallasas buvo vienintelis baltaodis kandidatas šių metų rinkimuose, o jį gausiai palaikė rinkėjai iš šiaurinių ir šiaurės vakarų rajonų, kur daugumą gyventojų sudaro baltaodžiai ir turtingesnės šeimos, o taip pat šaknis įleidę yra policininkai ir ugniagesiai.

„Čikaga visada buvo rasiškai labai padalintas miestas, – aiškina Lojolos universiteto politikos mokslų profesorė adjunktė ir universiteto Rasinio teisingumo instituto atstovė Twyla Blackmond Larnell. – Rasė yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių politinius sprendimus mieste. Skirtingos rasinės grupės remia skirtingas politines jėgas, tačiau reikia nepamiršti, kurios iš šių grupių turi prieigą prie socialinių, ekonominių ir politinių resursų, būtinų rinkimams laimėti.“

Nepaisant to, kad  juodaodžiai sudaro didelę dalį Čikagos populiacijos nuo 7-ojo dešimtmečio, ji iki šiol yra nepakankamai reprezentuojama miesto rinkiminėje politikoje. To pasekmė – nepakankamai politinių sprendimų, nukreiptų į juodaodžių populiacijai svarbius klausimus, tokius kaip nešališka nekilnojamojo būsto rinka, švietimo reforma ir mokyklų kokybės gerinimas bei saugesni rajonai.

Larnell aiškina, kad dėl tokio susiskirstymo, nei vienam kandidatui praktiškai neįmanoma turėti rasiškai neutralios rinkiminės kampanijos. Tačiau kiekvienas iš kandidatų demonstruoja labai skirtingą požiūrį į šį aspektą.

„Johnsonas atvirai vartoja tokius žodžius kaip juodaodžiai ar lotynoamerikiečiai, o štai Vallasas šių žodžių nevartoja, nors netiesiogiai apeliuoja į rasinius klausimus, – sako Larnell. – Jos vartoja tokią pat metaforinę kalbą kaip ir baltaodžiai konservatoriai, sakydamas, pavyzdžiui, kad reikia sugrąžinti mokyklas rajonams arba sugrąžinti mokyklas tėvams.“

Tai, kad Vallasą aktyviai palaiko didžiausia policijos pareigūnų profesinė sąjunga ir organizacija, kurios santykiai su juodaodžių bendruomene pastaraisiais metais yra itin įtempti, irgi daug ką pasako, kaip ir jo komentarai, leidžiantys suprasti, kad juodaodžių istorijos ar kritinės rasinės teorijos mokymas skatina nusikalstamą elgesį.

Žinoma, šie dalykai nebus patrauklūs didelei daliai juodaodžių rinkėjų, kurių paramos Vallasui reikia norint užsitikrinti pergalę kito mėnesio mero rinkimuose. Tačiau svarbiausias klausimas yra kaip balsuos progresyvių pažiūrų baltaodžiai rinkėjai: ar jie rinksis labiau jų pažiūras atitinkantį kitos rasės atstovą, ar palaikyti „saviškį“, kuris politinėmis pažiūromis yra labiau nutolęs į dešinę nei jie.

Tapatybės politika Čikagos mero rinkimuose nėra naujiena, sako Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius emeritas ir buvęs miesto Tarybos narys Dickas Simpsonas, nes norint laimėti rinkimus čia reikia laimėti daugiakultūrinį balsą.

Tad nenuostabu, jog abu kandidatai savo dėmesį sutelkė į lotynoamerikiečius rinkėjus, taip tikėdamiesi suburti sąvąjį tarpkultūrinį aljansą. Lotynoamerikiečių rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų rate bus gyvybiškai svarbus. Pirmajame rinkimų rate vasario 28-ąją savo balsus atidavė vos 35 procentai lotynoamerikiečių rinkėjų ir tai buvo pats mažiausias rinkėjų aktyvumas tarp visų trijų rasinių grupių.

Nepaisant to, vis tiek atrodo, kad nė vienas iš kandidatų neskyrė pakankamai laiko, kad užmegztų ryšį su lotynoamerikiečiais rinkėjais, sako buvęs Tarpvyriausybinių reikalų direktorius Čikagos mero Richardo M. Daley administracijoje Victoras Reyesas. Tačiau jis mano, kad artėjant balandžio 4-ąjai tai ims keistis.

„Praeityje lotynoamerikiečių balsas būdavo lemiamas, ir aš manau, kad tą patį matysime ir šįkart, – sako Reyesas, šiuo metu esantis teisės firmos partneriu. – Paskutines dvi savaites prieš rinkimus kandidatai vis daugiau dėmesio skirs lotynoamerikiečiams rinkėjams.“

Pasak Reyeso, rasiniai skirtumai buvo mažiausiai matomi 2019 metų mero rinkimuose, nes antrajame rinkimų rate rinkėjai rinkosi iš dviejų juodaodžių moterų. Tačiau to negalima pasakyti apie šių metų rinkimus.

Jei Vallasas užsitikrins 20 procentų juodaodžių rinkėjų balsų, Reyeso manymu, jis gali laimėti rinkimus.

Juodaodžių politikų ir iškilių visuomenės veikėjų palaikymas šiuose rinkimuose yra nevienareikšmiškas. Johnsonui paramą išreiškė kongresmenas Jamesas Clyburnas, piliertinių teisių aktyvistas pastorius Jesse Jacksonas ir miesto Tarybos narys ir jos Juodaodžių grupės pirmininkas Jasonas Ervinas.

Tuo tarpu visas būrys kitų miesto Tarybos narių išreiškė paramą Vallasui, kaip ir pirmajame rinkimų rate pralaimėję kandidatai į mero postą – aktyvistas Ja’Malas Greenas ir verslininkas Willie Wilsonas. Antradienį savo paramą Vallasui išreiškė Ilinojaus Juodosios panteros partijos įkūrėjas, kongresmenas Bobby Rushas. Dabartinė miesto merė Lori Lightfoot oficialiai nepaskelbė apie palaikymą nei vienam kandidatui.

Tačiau Simpsono nuomone, viskas gali susivesti į kiekvieno kandidato asmeninę tapatybę ir tai, kaip su jais tapatinsis skirtingų rasių rinkėjai,

„Jei rinkėjas neturi apie kandidatą jokių žinių ar nuomonės, kandidato rasė visada yra ryškiausiai matoma ir nešvengiama jo savybė“, – sako Simpsonas.