Kai praėjusį kartą jis lankėsi JAV, 2015-ųjų metų rugsėjį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su savimi atsivežė idealią žinutę karo bijantiems JAV užsienio politikos stebėtojams. Kasmetinėje Jungtinių Tautų rengiamoje Generalinėje Asamblėjoje jis pareiškė norintis kreiptis į tarptautines Vidurio Rytuose veikiančias jėgas – kurių didžiausia, žinoma, yra JAV. Tame regione, sakė jis, „niekam nerūpi žmonių teisės, įskaitant ir teisę į gyvenimą“.
„Tiems, kurie sukūrė tokią situaciją, turiu tik vieną klausimą – ar jūs suprantate, ką padarėte?“, - tada kalbėjo Rusijos lyderis.
Putino žinutė išties susilaukė atgarsio Amerikoje, kuri yra įsitikinusi, kad chaosą Vidurio Rytuose iš esmės lėmė būtent JAV veiksmai. Jo požiūris ypač populiarus tarp skeptikų, abejojančių elito sugebėjimais pakeisti JAV užsienio politiką. Tačiau „Islamo valstybės“ sėkmę priskirdami tik šiai priežasčiai, kritikai laikosi klaidingo įsitikinimo, kad JAV yra atsakinga už viską ir visada.
Dezinformuojantis Putino kalbėsenos stilius smarkiai remiasi tuo klaidingu įsitikinimu, jam siekiant priversti tarptautinę bendruomenę nepasitikėti Amerikos veiksmais. Tai apžvelgia neseniai pasirodęs „Reuters“ tyrimas, atgręžiantis Putino klausimą į jį patį: Ar jūs suprantate, ką padarėte?
„Reuters“ praėjusios savaitės pabaigoje atskleidė, jog Rusijos vyriausybė laikosi politikos išsiųsti radikalizuotus islamistus iš šalies, ir tokiu būdu jie neišvengiamai atsiduria pagrindiniame ekstremizmo lopšyje, Sirijoje. Vienu atveju, Rusijos pareigūnai netgi leido namų arešto sąlygomis kalintam kovotojui pasiekti Maskvos tarptautinį oro uostą ir išvykti iš šalies, o vėliau buvo pranešta, kad jis prisijungė prie „Islamo valstybės“. Dar penkiais atvejais „Rusijos vyriausybė turėjo priežasčių neišduoti radikalams kelionės dokumentų ir užkirsti kelią jiems išvykti iš šalies, bet, pasak jų artimųjų ir vietos pareigūnų, visais tais atvejais valdžia leido jiems išvykti“, skelbia „Reuters“.
„Reuters“ praėjusios savaitės pabaigoje atskleidė, jog Rusijos vyriausybė laikosi politikos išsiųsti radikalizuotus islamistus iš šalies, ir tokiu būdu jie neišvengiamai atsiduria pagrindiniame ekstremizmo lopšyje, Sirijoje.
Putino vyriausybė šios taktikos ėmėsi prieš 2014-ųjų žiemos olimpines žaidynes Sočyje, baiminantis, kad radikalai gali nusitaikyti į tarptautinį renginį. Tačiau šios strategijos laikomasi iki pat dabar, dar dešimtims kitų radikalų išvykus iš Rusijos po to, kai kiti Siriją pasiekę ekstremistai padrąsino juos sekti jų pėdomis. Ir šie radikalai buvo išleisti iš šalies, nors Rusijos tarnybos ir buvo pažymėjusios juos kaip stebėtinus asmenis.
Manoma, kad tūkstančiai rusų kilmės teroristų šiuo metu veikia Sirijoje, tačiau Putino atstovas tokius „Reuters“ pranešimus neigia. „Su teroristais Rusijoje yra susidorojama, - sakė jis. – Visada taip buvo ir visada taip bus.“
Vis dėlto išorinių stebėtojų šio tyrimo išvados nenustebino, žinant ankstesnius Rusijos veiksmus Sirijoje ir šalies politiką radikalių islamistų klausimu. Putinas ir jo sąjungininkas Assadas jau ilgą laiką vadina Sirijos pilietinį karą „kova tarp vyriausybės ir ekstremistinės užsienio jėgų remiamos opozicijos“, o ne milijonų sirų nepasitenkinimu žiauriu autoritariniu valdymu.
Assadas padarė viską, kad paverstų šią fantaziją realybe. Jo pajėgos retai kada taikosi į IS kontroliuojamus taškus, ir jis netgi mainosi teritorijomis su šia teroristine grupuote, joms savo ruožtu puolant nuosaikius Sirijos sukilėlius, keliančius grėsmę Assado išsigalvojimams. „Reuters“ ataskaita atskleidžia, kad tų pačių priemonių ėmėsi ir Putinas, greičiausiai pasvarstęs, kad leisti ekstremistams gauti šiek tiek galios yra priimtina, jeigu tai leis Assado režimui pasirodyti kaip geriausiu pasirinkimu Sirijoje. Būtent todėl vis daugėja įrodymų, kad kovą su IS deklaruojantis Putinas iš tiesų padeda ekstremizmui ir toliau klestėti.
Vargu ar „Reuters“ tyrimas padės pakeisti Rusijos politiką. Dauguma rusų tiki Putino nacionalistine, ksenofobiška retorika ir abejoja Vakarų žiniasklaidos pranešimais apie jo vyriausybę, o išoriniai žaidėjai jau seniai žino, kad Rusijos „karas prieš terorą“ Sirijoje tėra pagalba Assadui. Tačiau tai gali padėti atsverti Rusijos vykdomą pigų, bet veiksmingą informacinį karą. Tam, kad kai kitą kartą prezidentu norintis tapti oranžinis vyras keista šukuosena pasakys amerikiečiams, jog Obama padeda „Islamo valstybei“, o Rusija yra raktas į jos sutriuškinimą, galbūt jie tuo nebepatikės.
