Rusijos kariuomenė pastarąsias kelias savaites darosi vis agresyvesnė, nebijodama provokuoti net ir JAV pajėgų. Tos provokacijos vyko beveik tuo pat metu, kaip ir kur kas pavojingesni Rusijos ėjimai aprūpinant Iraną ir „Hezbollah“ teroristus galingomis priešlėktuvinėmis ir priešraketinėmis sistemomis.
Praėjusios savaitės pradžioje du Rusijos „Su-24“ naikintuvai atliko provokatyvius manevrus virš Baltijos jūroje dislokuoto JAV minininko „Donald Cook“ ir nereagavo į perspėjimus. Per antradienį įvykusį incidentą vienas iš lėktuvų praskriejo maždaug 50 pėdų atstumu virš laivo.
Ketvirtadienį, taip pat virš Baltijos jūros, kitas rusų „Su-27“ naikintuvas suktuku apskriejo aplink JAV oro pajėgų lėktuvą „RC-135“ ir su juo taip pat prasilenkė maždaug 50 pėdų atstumu.
Įdomiausia tai, kad „RC-135“ yra žvalgybinis lėktuvas, tiesiogiai vykdantis CŽV ir NSA pavedimus. Lėktuvas gali perimti bet kokią informaciją, kurią pagauna jo antenos. Ne paslaptis, kad atliekant misijas Baltijos jūroje, dėl artimo atstumo iki Rusijos ir Kaliningrado srities, amerikiečiai turi prieigą prie slaptos rusų žvalgybos.
Jei taip būtų pasielgę mūsų oro pajėgų ar jūrų laivyno pilotai, jie gautų papeikimą ir greičiausiai būtų nušalinti tol, kol vyks tyrimas. Rusų atveju viskas kitaip – akivaizdu, kad jų pilotai tiesiog darė tai, ką liepė aukštesnio rango pareigūnai, o tas faktas, kad incidentai tęsėsi kelias dienas, rodo, jog arba Vladimiras Putinas pats davė tokį įsakymą, arba bent jau buvo informuotas apie tokius planus ir juos patvirtino.
Vienintelė diplomatinė reakcija po „USS Cook“ incidentų atėjo iš valstybės sekretoriaus Johno Kerry. Praėjusį ketvirtadienį jis pareiškė, kad JAV smerkia tokio tipo elgesį: „Toks elgesys yra pavojingas, jis yra provokuojantis. Ir, pagal kariuomenės taisykles, jis galėjo baigtis lėktuvo numušimu.“
Amerika savo sąjungininkėms Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Vengrijai taip pat turėtų skirti kur kas daugiau dėmesio ir pajėgų. Deja, tai vargu ar nutiks, kol Baltuosiuose rūmuose sėdi Barackas Obama, arba jeigu jį pakeis Hillary Clinton, Bernie Sanders, ar Donaldas Trumpas, kas yra kone 100 proc. tikėtina.
Verta prisiminti, kad dar 1972 m. mes pasirašėme susitarimą – pirma su Sovietų Sąjunga, po to – su Rusija – kuris nustato mūsų šalių jūros laivyno pareigūnų santykių protokolą. Incidentų jūroje prevencijos sutartimi („INCSEA“) siekiama užkirsti kelią galimiems kariniams incidentams ir atskirti laivus bei lėktuvus vienus nuo kitų, kad tokie incidentai nevirstų atviru karu. Paskutinis dvišalis susitarimas dėl INCSEA buvo surengtas 2013 m. Sankt Peterburge. Gaila, kad valstybės sekretorius tai užmiršo ir pasitenkino žodiniu pasmerkimu. Kur kas garsesnę žinią Rusijos valdžiai pasiųstume pareikalavę iš Maskvos dvišalio susitikimo dėl šių incidentų.
Ir tai ne vieninteliai pastarojo meto Rusijos veiksmai, keliantys didelį nerimą. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Rusija neseniai apginklavo Libane veikiantį šiitų ekstremistų tinklą „Hezbollah“ („Dievo partija“) nenurodytu skaičiumi „SA-17“ priešlėktuvinių sistemų – tų pačių „Buk“, kuriomis 2015-ųjų spalį buvo numuštas virš Ukrainos skridęs Malaizijos avialinijų lėktuvas. Manoma, kad tai padarė Rusijos remiamos pajėgos, tačiau Maskva tokius kaltinimus neigia.
„Buk“ sistema suteikia „Hezbollah“ pranašumą prieš Izraelį. Tačiau ji nėra tokia efektyvi ir mirtina, kaip „S-300“ priešlėktuvinė ir priešraketinė sistema, kurią Rusija pradėjo gabenti į Iraną. Iraniečiai sekmadienį surengė karinį paradą, kuriame pademonstravo mažiausiai vieną tokią sistemą. „S-300“ yra viena pažangiausių tokio tipo sistemų; ją galima lyginti su JAV raketine sistema „Patriot“. „S-300“ sudaro keturios itin mobilios transporto priemonės su ilgo nuotolio radarais, valdymo centru ir raketine baterija. Pačių raketų veikimo nuotolis siekia maždaug 90 mylių tolį ir iki 20 mylių aukštį.
Neturėdamas specialių ir brangių technologijų, Izraelis negali pralaužti „S-300“ gynybos. Taigi, dabar Iranas turės galimybę apginti savo branduolinių ginklų kūrimo taškus nuo Izraelio atakų.
Obamos administracija jau yra išreiškusi savo opoziciją „S-300“ pardavimams, kaip ir dabartiniams Rusijos veiksmams Ukrainoje. Skelbiama, kad rusai trikdo Ukrainos komunikacijas naudodami SA-330ZH „Zhytel“ sistemą Donecko srityje. „Zhytel“ leidžia sutrikdyti mobiliųjų telefonų ir GPS palydovų ryšį 20-30 km (maždaug 12-18 mylių) atstumu. Tai reiškia, kad Donecke dislokuotos Ukrainos pajėgos neturi kaip komunikuoti su vyriausybe.
Didžiausia problema ta, kad Irane, Sirijoje ir rytinėje Ukrainoje Putino vyriausybė sėkmingai – ir pavojingai – užpildė Amerikos paliktą galios vakuumą. Vietoje to, kad paliktume tas teritorijas Rusijos gniaužtuose, mes turėtume apginkluoti Ukrainos pajėgas ginklais, kurių jos prašė, pavyzdžiui, prieštankine ginkluote. Amerika savo sąjungininkėms Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Vengrijai taip pat turėtų skirti kur kas daugiau dėmesio ir pajėgų. Deja, tai vargu ar nutiks, kol Baltuosiuose rūmuose sėdi Barackas Obama, arba jeigu jį pakeis Hillary Clinton, Bernie Sanders, ar Donaldas Trumpas, kas yra kone 100 proc. tikėtina.
