Antradienį Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.
Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1 800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.
Jungs universitetus
Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.
Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.
Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą, į Vilniaus universitetą įsilieja Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.
Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.
Sudarys sąlygas specialistams
„Sutelkdami didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas, maksimaliai panaudodami jų potencialą, mes sukuriame du didelius, stiprius ir lygiaverčius universitetus – Vilniaus universitetą ir Kauno universitetą. Regionuose siūlome didžiųjų universitetų padalinius, pažangias kolegijas, užtikrinančias aukštojo mokslo pasiekiamumą visoje šalyje. Tokiu būdu mes sukuriame prielaidas efektyviai, konkurencingai bei patraukliai aukštojo mokslo sistemai, kuri skatins studentus ne tik likti studijuoti Lietuvoje, bet ir atvykti čia studijuoti iš kitų šalių“, – sakė vienas iš darbo grupės narių, įmonės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas dr. Dalius Misiūnas.
Pasak jo, darbo grupės siūloma aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka sukurs sąlygas, kad po kelerių metų į darbo rinką patektų ne tik realius verslo poreikius atitinkantys specialistai, bet ir gebantys patys imtis iniciatyvos ir kurti inovatyvius verslus, tokiu būdu būtų didinamas šalies ekonomikos konkurencingumas.
Darbo grupės narės, įmonės „Visionary Analytics“ direktorės dr. Agnės Paliokaitės įsitikinimu, sisteminė aukštųjų mokyklų konsolidacija padės optimizuoti viso sektoriaus finansus.
„Centralizavus administravimo funkcijas ir efektyviai pradėjus naudoti aukštųjų mokyklų pastatus, kitą turtą, sutaupytas lėšas bus galima tikslingai investuoti į mokslo ir studijų kokybės didinimą. Labai svarbu, kad numatytos investicijos į žmones – studentus, dėstytojų ir tyrėjų darbo sąlygų gerinimą. Be to kokybinis mokslo ir studijų šuolis neįsivaizduojamas“, - teigė ji.
Naudos gaus visi
Specialistai prognozuoja, kad, įvykdžius pertvarką, 2 universitetai pateks tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad investicijos aukštojo mokslo pertvarkai, kuri truks 4 metus, iš viso sieks apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai pertvarkai panaudoti sutaupytas lėšas bei ES struktūrinių fondų investicijas.
Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais, rugsėjo mėnesį priimant studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose. Pradėjus pokyčius kitais metais, 2022 metais buvusių Šiaulių, Mykolo Romerio universitetų studentai gautų Vilniaus universiteto diplomus, o Kauno aukštųjų mokyklų absolventai – Kauno universiteto. Planas pateiktas svarstyti Vyriausybei.
Pertvarkos planą parengusi darbo grupė sudaryta iš akademikų, teisės praktikų, pirmaujančių verslo kompanijų bei didžiausių verslo, studentų, viešojo sektoriaus asociacijų atstovų.
Jaunimas išvyks studijuoti svetur?
Visos aukštojo mokslo reformos turi būti daromos apgalvotai, nes kiekvienas neatsargus žingsnis reiškia tai, kad dar daugiau jaunimo išvyks studijuoti svetur, vertindamas antradienį paskelbtą Vyriausybės pasiūlymą sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas prof. Juozas Augutis. Jis sveikina norą kelti aukštojo mokslo kokybę, bet paskelbtus planus dėl universitetų jungimo laiko neįgyvendinamais.
„Reikėtų teigiamai vertinti Vyriausybės pastangas kelti aukštojo mokslo kokybę ir spręsti problemas, kurios susidariusios, ypač dėl programų dubliavimo, mažų grupių. O, kaip veiksmų planas, tai žinoma, tas pasiūlytas planas negali būti nei tinkamas, nei įvykdomas, nes tai yra planas, sukurtas kabinete, nederinant nei su steigėju Seimu, nei su universitetų bendruomenėmis“, - sakė J. Augutis.
Rektorių konferencijos vadovas pažymėjo, kad, pagal universitetų autonomiją ir Konstitucinio teismo išaiškinimą, universiteto bendruomenės pertvarkymuose turėtų vaidinti lemiamą vaidmenį.
„Aš nesakau, kad universitetai tam priešintųsi, bet tokie labai jau drastiški ar labai ambicingi planai reikalauja trijų labai sudėtingų dalykų, tai pirmiausia labai didelio suderinamumo tarp subjektų, kurie sprendžia šituos klausimus, ir spręsti juos reikėtų taip, kad nenukentėtų nei prieinamumas studentų, nesumažėtų galimybės studijuoti, nes iš karto truputį padarius ką nors ne taip dar didesnę dalį jaunimo matysime užsienyje, studijuojančius universitetuose“, - kalbėjo J. Augutis.
Rektorių konferencijos vadovas antradienį pristatytas idėjas dėl universitetų jungimosi žiūri kaip į „paskatinimą, problemos pakėlimą, bet ne kaip realių veiksmų planą“. Jis atkreipė dėmesį, kad tokioms reformoms reikia ir lėšų, ir laiko.
„Kitas dalykas yra lėšos - norint padaryti tokias gilumines pertvarkas ir pakeisti natūralią tėkmę upių, pasukti į kitą pusę, reikia didelių lėšų, tą rodo ir Europos patirtis, kur buvo daromos tokios pertvarkos. Trečias dalykas - laikas, tai yra tikrai ne per tuos laikus padaroma, tai trunka ir iki dešimties metų tokie dalykai, nes čia negalima skubėti, pakeisti natūralios tėkmės, ir ketverių metų studijos, ir kiti dalykai“, - sakė J. Augutis.
Rektorių konferencijos pirmininkas teigiamai vertina šiuo metu egzistuojančią universitetų įvairovę ir nemano, kad tai reikėtų naikinti.
„Yra jaunimas, kurie iš karto nori pasirinkti ir siekti labai didelių aukštumų savo siauroje specializacijoje, yra klasikiniai senieji universitetai, tam sistema VU artimesnė, tas jaunimas, kurie kūrybingi, nėra iki galo apsisprendę, ieško didelio tarpdiscipliniškumo, (...) jiems „artes liberales“ sistema, laisvųjų studijų sistema, kuri yra VDU, labiau tinkama. Nesuprantu, kam reikėtų sujungiant vieną ar kitą sistemą sunaikinti ir prarasti Lietuvoje“, - kalbėjo J. Augutis.
Jis teigia neįžvelgiantis, kaip iš tokio sprendimo mechaniškai jungti aukštąsias mokyklas, būtų laimėta finansiškai ar kokybės prasme.
„Yra tokių vietų, kur persidengia universitetai, turi labai daug dubliuojančių programų, bet tą galima spręsti žymiai pigiau ir paprasčiau, tai yra universitetams eiti išsigryninimo keliu, o ne darymo didžiulio milžiniško universiteto“, - teigė J. Augutis.
Rektorių konferencijos vadovas paaiškino, kad pagal dabar galiojančius įstatymus dėl universitetų jungimosi galutinį sprendimą priima Seimas, kuris yra universitetų steigėjas.
„Bet pats Seimas negali priimti sprendimo sujungti ar kažką su universitetais padaryti. Iniciatorius šitų procesų yra universitetų tarybos, kurios Seimui turi pateikti reorganizacijos planus ir naujų statutų projektus, ir po to Seimas savo balsavimu sprendžia šituos klausimus“, - teigė J. Augutis.
Pagal lietuvišką spaudą
