Škotų ekonomistas Angusas Deatonas panaudojo sudėtingus ekonominius duomenis, kad išnagrinėtų visą eilę skirtingų problemų: skurdo mastą Indijoje. Kaip vargingos šalys elgiasi su savo mergaitėmis. Sąsają tarp uždarbio nelygybės ir ekonominio augimo. Prinstono universiteto ekonomisto tyrimai iškėlė abejones iš pirmo žvilgsnio produktyviais skurdo sprendimais ir humanitarinės pagalbos programų veiksmingumu. Ir, pirmadienį, jie jam uždirbo Nobelio ekonomikos premiją.
Už darbą, kuris, pasak apdovanojimų komiteto, turėjo „didžiulės svarbos žmonijos gerovei, ir ne tik vargingose šalyse“, 69-erių Deatonas gaus 8 mln. Švedijos kronų (maždaug $975,000) iš Karališkosios mokslų akademijos.
Deatono tyrimai „parodė kitiems tyrėjams ir tokioms tarptautinėms organizacijoms, kaip Pasaulio bankas, kaip suprasti skurdą fundamentaliu lygmeniu“, sakė Torstenas Perssonas, Nobelio komiteto sekretorius.
Ekonomistas tapo jau šeštuoju su Prinstonu susijusiu akademiku, apdovanotu Nobelio ekonomikos premija nuo to laiko, kai ji pirmą kartą pradėta teikti 1969-aisiais.
„Tai man atrodo kaip labai mažos tikimybės įvykis, - Deatonas sakė per Prinstone surengtą spaudos konferenciją. – Yra daugybė žmonių, nusipelniusių to apdovanojimo.“
Deatonas užaugo kuklių poreikių šeimoje. „Pinigų trūkumas gali suteikti tau tokį požiūrį į pasaulį, kurio neturėtum jokiu kitu būdu, - sakė jis. – Dauguma mano šeimos narių manė, kad turėčiau dirbti laukuose, o ne skaityti knygas. Laimei, mano tėvas taip nemanė.“
Deatonui, kuris gimė Edinburge, Škotijoje, ir turi dvigubą JAV ir Britanijos pilietybę, viskas prasideda nuo duomenų analizės.
„Nuolatinis galvojimas apie skaičius yra vienas iš svarbiausių man dalykų“, - sakė ekonomistas „The Associated Press“.
Jis sukūrė įrankius, leidusius vargingai gyvenančių šalių vyriausybėms išnagrinėti, kaip šeimos keičia savo išlaidų prioritetus, atsakydamos į, pavyzdžiui, maisto produktų pardavimo mokesčio padidėjimą.
„Jis ekonomistas iš širdies“, - sakė Dani Rodrikas, jo kolega iš Harvardo. Deatonas atliko „labai kruopštų, detalizuotą darbą nagrinėjant duomenis apie skurdą namų ūkių lygmeniu vargingose šalyse, siekiant suprasti politinių pokyčių įtaką tam, kaip elgiasi žmonės“, pridėjo jis.
Pavyzdžiui, Deatonas atrado, jog Indijoje kaimiškose vietovėse gyvena kur kas daugiau skurstančiųjų, nei manyta anksčiau, ir tas jo atradimas leido šalies vyriausybei praplėsti subsidijų programą.
„Tas šeimas, kurios anksčiau nebuvo laikomos vargingomis, dabar galima pasiekti, - sakė Ingvildas Almasas, Norvegijos ekonomikos mokyklos profesorius adjunktas. – Tai yra tiesioginis Deatono tyrimų rezultatas.“
Ekonomistas taip pat sukūrė metodą, kurį Nobelio komitetas pavadino genialiu būdu sužinoti, ar šeimos skurdžiose šalyse išleidžia mažiau pinigų auginant dukteris negu sūnus. Be kitų dalykų, jis tyrė, kiek pinigų namų ūkiai išleidžia „suaugusiųjų“ prekėms, tokioms kaip alkoholis ir cigaretės, kad palygintų, ar šeimos vartoja prekes kitaip priklausomai nuo jų vaikų lyties. Jo stebinanti išvada: ne.
Kitas Deatono tyrimas taip pat paneigė kažkada populiarų įsitikinimą, jog maisto trūkumas sukelia skurdą, nes žmonės tampa pernelyg silpni dirbti. Jis išsiaiškino, kad tas ryšys veikia priešingai: tai skurdas lemia, kad žmonėms trūksta maisto.
Savo 2013 m. knygoje „The Great Escape“ Deatonas taip pat išreiškė abejones tarptautinių humanitarinių programų veiksmingumu kovoje su skurdu. Pavyzdžiui, jis pastebėjo, jog Kinija ir Indija ištraukė dešimtis milijonų žmonių iš skurdo nepaisant to, kad gauna labai nedaug finansinės paramos. Tačiau, tuo pat metu, skurdas ir toliau yra giliai įsišaknijęs daugybėje Afrikos šalių, kurios gauna dideles sumas pinigų.
Šie jo komentarai sulaukė kritikos iš Billo Gateso, kurio įkurtas fondas kovoja su globaliniu skurdu. Milijardierius „Microsoft“ įkūrėjas pavadino Deatono kritiką humanitarinės pagalbos programoms „pernelyg plačia“.
„Jeigu tai vienintelis dalykas, kurio tikitės iš humanitarinės pagalbos, tuomet tikriausiai labai sutriksite sužinoję, ką ta pagalba iš tiesų daro žmonėms“, - Gatesas pernai metais parašė savo tinklaraštyje.
Pirmadienio naujiena užbaigė šių metų Nobelių karštinę. Ekonomikos premija nebuvo tarp Alfredo Nobelio 1895 m. įkurtų premijų; ji pradėta teikti praėjus daugeliui metų, kaip atminimas pačiam švedų pramonininkui.
Deatonas reporteriams sakė neplanuojantis kaip nors atšvęsti savo apdovanojimo.
„Tiesiog tikiuosi, kad tai nėra sapnas, iš kurio pabusiu“, - sakė jis.