Labai lengva pasakyti, kad esame „priklausomi“ nuo tokio maisto, kaip spurgos vietinėje kepyklėlėje ar tailandietiški patiekalai, kuriuos į namus pristato kaimynystėje įsikūręs restoranėlis. Tačiau nors pati priklausomybės nuo maisto koncepcija mokslininkų yra vertinama nevienareikšmiškai, yra vis daugiau įrodymų, jog smarkiai perdirbtas, riebus, cukraus perpildytas maistas, toks kaip pica, šokoladas, bulvių traškučiai ar sausainiai, sukelia unikalių problemų žmonių gyvenime.
Savo vėliausiame tyrime šia tema dr. Nicole Avena iš Mount Sinai Medicinos mokyklos atrado, jog kai kuriuos maisto produktus supanti juos vartojančių žmonių elgsena glaudžiai sutampa su priklausomybės modeliais. Ji tikisi, kad naujausias jos darbas, neseniai pasirodęs žurnale „PLOS One“, gali prisidėti prie pačių naujausių nutukimo ir valgymo sutrikimų gydymo būdų.
Savo tyrimo metu Avena paprašė 504 dalyvių identifikuoti tuos maisto produktus, kurie, jų nuomone, sukelia jiems daugiausiai problemų. Kad apibrėžtų „probleminį“ maistą, Avena patarė dalyviams naudoti Jeilio universiteto sukurtą maisto priklausomybės skalę, ir paprašė suskaičiuoti, kiek kartų jie sutinka su tokiais teiginiais kaip „Aš valgau tol, kol man pasidaro fiziškai bloga“ arba „Aš daug laiko praleidžiu jausdamasis išvargęs ir apsunkęs nuo persivalgymo“, kad padėtų jiems identifikuoti pačius didžiausius kaltininkus. Tada Avena išvedė rezultatų vidurkį skirtingiems maisto produktams ir suklasifikavo juos nuo labiausiai iki mažiausiai problematiškų, kalbant apie su priklausomybe susijusią elgseną.
Štai šių produktų sąrašas, skalėje nuo 1 iki 7 (1 - visiškai neproblematiškas, 7 – nepaprastai problematiškas): labiausiai keliantys priklausomybę - pica (4,01), šokoladas (3,73), bulvių traškučiai (3,73), sausainiai (3,71), ledai (3,68); mažiausiai keliantys priklausomybę – agurkai (1,53), morkos (1,60), pupelės be padažo (1,63), obuoliai (1,66), rudieji ryžiai be pagardų (1,74).
Pastebėjote? Tie maisto produktai, kurie sukėlė žmonėms daugiausiai psichologinio streso ir fizinio diskomforto, taip pat yra ir tie produktai, kurie yra labiausiai perdirbti ar turi daug pridėtinių riebalų ir cukrų. Jie taip pat yra labiau linkę turėti aukščiausius glikeminio indekso lygius, kuriais matuojama, kiek maistas pakels cukraus lygį kraujyje po valgio. Ir tai nėra sutapimas, sako Avena.
„Kai kurie tyrimai iš tikrųjų rodo, jog labai gardus, labai perdirbtas maistas gali smegenyse sukelti tokį elgesį ir pokyčius, kokiais remiantis diagnozuojame priklausomybę, pavyzdžiui, nuo narkotikų ir alkoholio“, - teigia Avena.
Tačiau dažniausiai tokie tyrimai yra atliekami su gyvūnais, taigi tokie tyrėjai kaip Avena dar turi daug nuveikti, kad įrodytų, jog tam tikro tipo maistas tikrai gali turėti priklausomybę keliančių medžiagų, kurios pažeidžia ir pakeičia žmogaus smegenis.
Priklausomybė nuo maisto taip pat nėra pripažįstama oficialiai - artimiausia jai diagnozė būtų psichogeninis persivalgymas (angl. binge eating disorder). Tačiau Avena, priklausomybę nuo maisto tyrinėjanti jau daugiau nei 15 metų, sako, kad jos tyrimas yra pirmoji klinikinė studija, nagrinėjanti ryšį tarp to, kaip žmonės valgo tam tikrus maisto produktus, ir jų savybių – ar tie produktai turi pridėtinio cukraus, riebalų, arba yra smarkiai perdirbti. Ji tikisi, kad tyrimo išvados vieną dieną gali padėti nuo nutukimo kenčiantiems žmonėms įgauti naują požiūrį į svorio metimą.
„Tai galėtų padėti pakeisti tai, kaip mes gydome nutukimą, - sakė Avena apie savo tyrimą. – Galbūt tai nėra taip paprasta kaip „sumažinti“ tam tikrų produktų vartojimą. Galbūt turėtume pasitelkti metodus, kuriais padedame mesti rūkymą ir alkoholio bei narkotikų vartojimą.“
Kol kas Avena ragina visus nuo persivalgymo sutrikimų kenčiančius žmones žengti svarbų pirmąjį žingsnį ir atpažinti, kuriuos maisto produktus jie patys galėtų susieti su problematiška mityba.
„Jeigu kas nors jaučiasi, lyg būtų priklausomas nuo maisto, to negalėtų diagnozuoti joks medikas, - sako ji. – Šis tyrimas padės patobulinti diagnostiką, kad mes galėtume padėti žmonėms su į priklausomybę panašiais valgymo sutrikimais.“
