Donaldo Trumpo pažadai grąžinti darbo vietas į Ameriką jau atsiliepė automobilių gamybos bendrovėms. „Ford“ pranešė atsisakanti investicijų į gamyklą Meksikoje ir dalį pinigų skirsianti gamybai Mičigane plėtoti. Tuo metu didžiausias šalyje automobilių gamintojas „General Motors“ sulaukė Trumpo kritikos.
3200 darbuotojų „Ford“ gamykla automobilių valstijoje Mičigane nuo kitų metų į darbą priims dar 700 žmonių. Profsąjungos už tai dėkoja Trumpui.
„Bet rimtai – iš džiaugsmo verkiau. Niekad nemaniau, kad tai nutiks. O jei ir nutiks, maniau, jie nukels tai į Vakarų pakrantę, o ne čia“, – kalbėjo „United Auto Workers“ profsąjungos viceprezidentas Jimmy Settlesas.
„Ford“ planus, investuoti daugiau kaip pusantro milijardo dolerių į gamyklą Meksikoje, Trumpas per kampaniją pavadino visiška gėda ir grasino įvesti 35 proc. mokestį automobiliams, gaminamiems kitapus sienos, ir importuojamiems į Ameriką.
Dabar bendrovė atsisako planų, ir $700 milijonų investuos į pažangesnių automobilių gamybą Mičigane. Jos vadovas tikina, kad tas pats būtų padaryta ir be Trumpo pergalės, bet apie sprendimą „Ford“ vadovybė asmeniškai pranešė Trumpui ir jį pagyrė.
„Ford“ yra pasaulinis automobilių gamintojas, bet mūsų namai yra štai čia, Jungtinėse Valstijose. Mus taip pat drąsina išrinktojo prezidento Trumpo ir naujojo Kongreso politika augimui skatinti. Manome, kad mokesčių ir taisyklių reforma yra esminė, skatinant Jungtinių Valstijų konkurencingumą ir atkuriant Amerikos gamybą bei inovacijas aukštosiose technologijose“, – kalbėjo „Ford Motor Company“ vadovas Markas Fieldsas.
Trys didžiosios Detroito automobilių bendrovės prieš kelerius metus pradėjo perkelti į Meksiką mažesnių automobilių gamybą, kad išnaudotų pigesnę darbo jėgą ten, o brangesnius Jungtinių Valstijų darbininkus perkeltų automobiliams, nešantiems didesnį pelną, gaminti. Bet nukritus degalų kainai ir išperkamosios nuomos palūkanoms, pirkėjai mažųjų automobilių perka mažiau.
Meksika apie tai, kad „Ford“ persigalvojo, sužinojo tik keliomis minutėmis anksčiau negu visi kiti, ir prašys kompensuoti savo išlaidas. „Be abejonių, būtume džiaugęsi, jei investicijos būtų atnešusios vaisių. Suprantame, kad bendrovių rinkos ir verslo planai keičiasi, priklausomai nuo įvairių aplinkybių“, – kalbėjo San Luis Potosio gubernatorius Juanas Manuelis Carrerasas.
Netrukus Trumpas savo „Twitter“ paskyroje užsipuolė didžiausią Amerikos ir trečią pagal dydį pasaulyje automobilių gamintoją „General Motors“, esą kompanija Meksikoje pagamintus „Chevy Cruze“ įsiveža be muito mokesčių.
„Arba gaminkite JAV, arba mokėkite didelius mokesčius prie sienos!“, – rašė jis.
Tačiau bendrovė tik 2 procentus šalyje parduodamų šios markės automobilių įsiveža iš Meksikos – ten juos gamina kitų šalių rinkai. $5 milijardų investicijų programą Meksikoje bendrovė pradėjo prieš pustrečių metų, bet Trumpas „General Motors“ vadovę įtraukė į savo patariamąją tarybą darbo vietų kūrimo klausimais.
Vos išrinktas, Trumpas jau parodė galintis eiti toliau negu kiti prezidentai kišdamasis į verslo reikalus – nuo aviacijos milžinų „Boeing“ ir „Lockheed Martin“ iki smulkių vietinių įmonių, pavyzdžiui, oro kondicionierių gamintojų. Ekspertai sako, kad vis labiau aiškėja, jog neįprastas metodas nebuvo vien rinkimų kampanijos retorika, juo labiau, kai dabar Trumpas pranešė, kad JAV prekybos atstovu siūlo skirti Robertą Lighthizerį – didesnio protekcionizmo šalininką ir Kinijos kritiką, pasisakantį prieš tarptautines prekybos sutartis, už didelių muitų importuojamoms prekėms taikymą ir prekybos su Kinija ir Meksika ribojimą.
„Prezidentui tai netipinis vaidmuo. Trumpas tikrai neturės laiko individualiai derėtis su visomis skirtingomis bendrovėmis, kurios gali būti susijusios su šiais prekybos klausimais. Taigi jis tiesiog gali pasirinkti kelis konkrečius atvejus, kad iškeltų problemą savo viešųjų ryšių tikslais. Arba tai gali būti platesnė strategija su didesniu poveikiu. Imu manyti, kad tai platesnė strategija, o ne vien simbolika“, – teigė „World Policy Institute“ vyriausiasis bendradarbis Jamesas Noltas.
Kritikai sako, kad rankinis valdymas, būdingas tokioms ekonomikoms kaip Rusijos, gal ir atneša populiarumo lyderiams, bet ilgainiui menkina verslo konkurencingumą pasaulyje, taigi anksčiau ar vėliau atsisuks prieš besidžiaugiančius darbininkus.
