Premjeras ir socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį paskelbė, jog sulaukus emigravusių lietuvių priekaištų idėjai rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, šis klausimas turėtų būti priimamas keičiant įstatymus, o ne referendumu, nepaisant to, kad valdančiųjų socialdemokratų taryba dar prieš savaitę priėmė sprendimą siūlyti surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su spalį vyksiančiais Seimo rinkimais.
„Dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo mes, kaip partija, buvome iškėlę klausimą prieš keletą savaičių, bet sulaukėme daug laiškų ir pasiūlymų iš mūsų lietuvaičių, gyvenančių užsienyje, kad tokio referendumo nereikėtų organizuoti, nes referendumui neįvykus po to nebūtų galima priimti kitų teisės aktų Lietuvoje. Aš manau, kad geriau visa tai spręsti įstatymais, bet ne referendumu“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Butkevičius.
Socialdemokratai atsisako
„Galvojame, kad tai nerealus pasiūlymas ir greičiausiai žlugtų pats referendumas“, – ketvirtadienį premjerui antrino Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
Jis sakė, kad prieš nepilną savaitę vykusioje socialdemokratų taryboje sprendimas dėl referendumo priimtas tik nedidele balsų persvara.
Tuo tarpu Seimo narys Algirdas Sysas teigė, kad po konsultacijų su kitų partijų atstovais socialdemokratai suprato, kad dėl sprendimo skelbti referendumą reikėtų šaukti Seimo neeilinę sesiją, o tai esą neįmanoma.
Primename, kad vasario pradžioje A.Butkevičius sudarė darbo grupę konstitucinio įstatymo dėl dvigubos pilietybės projektui parengti. Konstitucinio įstatymo projektas turi būti parengtas iki šių metų gegužės 2-osios.
„Tada, kai susidūrėme su tuo, kad įstatymiškai reikia kviesti neeilinę sesiją, supratome, kad to realizuoti neįmanoma“, – sakė A.Sysas.
Jis teigė, kad formalus socialdemokratų sprendimas siūlyti skelbti referendumą kartu su Seimo rinkimais turėtų būti atšauktas artimiausiame partijos tarybos posėdyje, kuris turėtų įvykti vasarą.
A.Sysas pažymėjo, kad Socialdemokratų partijos suvažiavimo metu, kuris vyks savaitės pabaigoje, dvigubos pilietybės referendumo skelbimo klausimas nebus svarstomas.
Sudarė darbo grupę
Primename, kad vasario pradžioje A.Butkevičius sudarė darbo grupę konstitucinio įstatymo dėl dvigubos pilietybės projektui parengti. Konstitucinio įstatymo projektas turi būti parengtas iki šių metų gegužės 2-osios.
Konstitucinės teisės ekspertai sako, kad įstatymu nustatyti dvigubą pilietybę taikymą platesniam žmonių ratui gali būti neįmanoma. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Šis Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigė, kad įstatymu gali būti nustatyta daugiau išimčių dvigubai pilietybei gauti, tačiau tos išimtys neturi apimti plataus žmonių rato.
„Negali suskaičiuoti, ar 10 tūkst. padaugėję dvigubos pilietybės atvejų yra riba, ar 100 tūkstančių. Čia nepasversi, bet principinė Konstitucinio Teismo pozicija yra tokia, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys“, – kalbėjo teisininkas.
Šiuo metu Pilietybės įstatyme numatytos devynios išimtys, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pagal jas dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Tuo tarpu kritikai tikina, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei, ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
Aptarė organizavimą
Tuo tarpu LR Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Jūratė Raguckienė, balandžio 25 dieną susitikusi su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku, aptarė balsavimo galimybių gerinimą užsienio lietuviams. Ypatingas dėmesys skirtas balsavimo artėjančiuose Seimo rinkimuose organizavimui Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir pašto skyriuose, informacijos pateikimui ir prieinamumui. J.Raguckienė ir Z.Vaigauskas taip pat diskutavo dėl užsienio lietuvių aktyvumo rinkimuose didinimo.
Lietuvos Respublikos rinkėjai, gyvenantys užsienio valstybėse ar Seimo rinkimų dieną jose būsiantys, jau nuo gegužės mėnesio galės registruotis elektroninėje registracijos sistemoje, kuri suteiks galimybę rinkėjams, pageidaujantiems balsuoti užsienyje, per kelias minutes užsiregistruoti balsavimui ir būti įtrauktiems į atitinkamos Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos rinkėjų sąrašus.
Lietuvos atstovybių sąrašą, adresus, interneto puslapių, elektroninio pašto adresus ir telefono numerius galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto puslapyje. Išsami informacija apie artėjančius Seimo rinkimus yra skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje www.vrk.lt ir www.rinkejopuslapis.lt.
