Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as pagerbė 17 aukų, nužudytų per ekstremistų pernai metais surengtas atakas prieš satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją, košerinių maisto prekių parduotuvę ir policiją, atidengdamas atminimo lenteles Paryžiuje, žyminčias praėjusiais metais kilusią smurto Prancūzijoje bangą.
Antradienį vykusios ceremonijos buvo surengtos tuo pat metu, kai „Charlie Hebdo“ išleido specialų žudynių metinėms skirtą laikraščio numerį, pilną satyrinių, vulgarių ir įžeidžiančių karikatūrų, tragediją išgyvenusiems dailininkams ir skiltininkams ir toliau skelbiant laisvės žinią, nusitaikant į pačius įvairiausius visuomenės sluoksnius - nuo musulmonų fundamentalistų iki vaikų, politikų ir katalikų kunigų.
Aukų šeimos prisijungė prie Hollande‘o ir kitų garbingus postus užimančių valstybės veikėjų netoli pastato, kuriame „Charlie Hebdo“ personalas 2015 m. sausio 7 d. rengė redakcijos posėdį, kai du ginkluoti broliai užpuolikai jį šturmavo ir nužudė 11 žmonių. Hollande‘o atidengta atminimo lentelė prasideda žodžiais: „Atmenant teroristinės atakos prieš žodžio laisvę aukas.“
Taip pat buvo pagerbtas policijos pareigūnas, nužudytas, kai bandė pagauti sprunkančius užpuolikus. Musulmonui pareigūnui atminti ant šaligatvio Prancūzijos vėliavos spalvomis – raudona, balta ir mėlyna - dažais buvo parašyta žinutė, skelbianti „Je suis Ahmed“, arba „Aš esu Ahmedas“.
Visą pasaulį apskriejus žiniai apie išpuolį, žmonės tarptautiniu mastu pasirinko žodžius „Je suis Charlie“, kad išreikštų solidarumą su nužudytais žurnalistais, į kuriuos islamistai nusitaikė dėl leidinyje pasirodžiusių pranašo Mahometo karikatūrų.
Kiek vėliau antradienį Hollande‘as taip pat pagerbė keturis žmones, nužudytus košerinių maisto prekių parduotuvėje per ataką, kuri iš naujo atgaivino nerimą dėl šalyje, kurioje gyvena didžiausia Europoje žydų populiacija, plintančio antisemitizmo. Prancūzijos prezidentas trumpai susitiko su prekybos centre surengtą ataką išgyvenusiais žmonėmis, įskaitant Lassaną Bathily, Malyje gimusį parduotuvės darbuotoją, kuris jos požeminiame sandėlyje paslėpė grupę žmonių. Tada Bathily pavyko pasprukti ir jis padėjo policijai operacijoje išlaisvinant 15 įkaitų ir nukaunant užpuoliką. Bathily žiniasklaidos buvo vadinamas didvyriu, jam suteikta Prancūzijos pilietybė.
Jis televizijos kanalui „Itele“ sakė buvęs ten tam, kad „pasidalintų akimirka su aukų ir kolegų šeimomis ir draugais“ bei kad „parodytų, jog iš visos širdies juos palaiko“.
Vis dėlto, antradienio memorialinės ceremonijos nepraėjo be kontroversijų. „Charlie Hebdo“ skirta atminimo lentelė po atidengimo greitai vėl buvo uždengta, kai valdžiai buvo pranešta apie joje su klaida parašytą nužudyto karikatūristo Georgeso Wolinski pavardę. Vėliau juoda uždanga buvo pašalinta, o po šio gėdingo incidento ruošiama nauja lentelė.
Hollande‘as taip pat atidengs dar vieną atminimo lentelę šeštadienį, skirtą policijos pareigūnei Clarissai Jean-Philippe, kurią vienas iš užpuolikų nužudė pietiniame Paryžiaus Montrouge rajone praėjusių metų sausio 8 d.
Tuo tarpu „Charlie Hebdo“ metinėms skirtas numeris dėl praėjusiais metais Prancūzijoje prasiveržusio smurto kaltina islamo fundamentalistus, organizuotą religiją ir neryžtingą vyriausybės bei žvalgybos darbą.
„Charlie Hebdo“ redakcijos šturmo metu nužudyto apsaugos darbuotojo našlė RTL radijui antradienį sakė, jog ji nori, kad būtų atliktas laikraščio redakcijos saugumo metodų tyrimas. Ingrid Brinsolaro teigimu, jos vyras „matė funkcijos sutrikimus“ ir saugumo trūkumą redakcijoje, todėl „jam buvo neįmanoma tinkamai atlikti savo darbo tokiomis sąlygomis“.
Wolinski našlė „France Info“ radijui taip pat sakė „vis pikčiau ir pikčiau“ vertinanti tas saugumo spragas. Marise Wolinski nuomone, įėjimas į redakciją turėjo būti paverstas „bunkeriu“.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve sakė esąs atviras tyrimo idėjai, tačiau taip pat apgynė vyriausybės pastangas užtikrinant saugumą. Taip pat duodamas interviu RTL radijui, jis sakė, kad vyriausybė nuo praėjusio pavasario išardė 18 islamistų verbavimo tinklų, suėmė 11 grupių, planavusių atakas, bei užkirto kelią dar šešiems išpuoliams.
Šalyje ir toliau yra paskelbta nepaprastoji padėtis po lapkričio 13 d. atakų Paryžiuje, per kurias buvo nužudyta 130 žmonių. Papildomų saugumo priemonių taip pat imtasi per antradienį surengtas atminimo ceremonijas.
