Kaip žinia, Oksfordo žodyno redakcinės kolegijos nuomone, metų žodžiu tapo „post-tiesa“, nusakantis situaciją, kurioje faktus ir logiką visiškai pakeičia apeliacijos į emocijas ir nekritiškas tikėjimas tuo, kuo norisi tikėti. Būtent šis terminas apibūdina Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją, nors, savaime suprantama, patį reiškinį sugalvojo ne jis: tai siekia dar Antikos laikus, kai žodis „demagogas“, pradžioje reiškęs tiesiog populiarų politiką, pradėjo įgauti savo dabartinę reikšmę. Tačiau dar niekada istorijoje post-tiesa neturėjo tokių galimybių užvaldyti pasaulį.
Dar prieš ketvirtį amžiaus aš išsakiau mintį, kad demokratijai liko labai nedaug laiko, jog užsitikrintų pergalę pasauliniu mastu, ir apskritai tam, kad užkariautų naujas teritorijas, mat besivystančios aukštosios technologijos kuo toliau, tuo patikimiau užtikrins status quo – tiek demokratijoms, tiek diktatūroms. Šios technologijos – kaip ir bet kokie kiti instrumentai – veikia abiejomis kryptimis: viskas priklauso tik nuo to, kas jas valdo ir naudoja.
Demokratijose plačiai plintantis „horizontalus“ keitimasis informacija verčia diktatūros įkūrimą vis labiau neįmanoma galimybe. Bet kokie valdžios bandymai įkurti informacijos monopolį bus sutinkami masinio, įvairiapusiško ir, svarbiausia, decentralizuoto pasipriešinimo. Čia jau bus neįmanoma su pasipriešinimu kovoti už grotų įkišant keliolika „ypatingai pavojingų“ disidentų: jų idėjos akimirksniu išplis po tūkstančius interneto svetainių, kurių daugumos vyriausybė tiesiog yra fiziškai yra nepajėgi sukontroliuoti.
Tačiau ir diktatūros savo ruožtu, aukštųjų technologijų dėka, įgauna iki šiol neregėtus kontrolės instrumentus, galimybes sekti gyventojus ir manipuliuoti visuomenės nuomone, ir net represijų aparatą, iš kurio yra pašalinta pati silpniausia jo grandis – žmogiškasis faktorius (diktatoriui pavaldžios kovinių robotų armijos – tai ne tokia jau ir fantastika, o techniškai pilnai galimas realizuoti projektas).
Esminis klausimas – kieno rankose nuo pat pradžių yra sutelktos visos šios technologijos. Jei pilietinės visuomenės – tai ji yra nenugalima. Jei tirono – tai nenugalimu, deja, tampa jis.
Tačiau į mano šią teoriją bėgantis laikas įnešė savas korekcijas – kaip jau tampa įprasta, ne į gerąją pusę. T. y., su diktatūromis situacija yra tokia pat niūri (ir nereikia savęs raminti iliuzijomis, kad „tos gorilos, sugebančios tik vogti“ nesugebės savo naudai pasinaudoti technologiniu progresu – dar ir kaip sugebės, nes jau dabar juo puikiausiai naudojasi), o štai dėl demokratijų аteities kyla visiškai pagrįstas nerimas. Pilietinė visuomenė ir toliau pajėgi efektyviai atsilaikyti prieš bandymus imtis tiesioginės prievartos ir cenzūros (dėl to Trumpas ir siunta, kartas nuo karto pavadindamas amerikiečių žiniasklaidą „tautos priešais“, tačiau iš esmės padaryti nieko negali – na, nebent nepakviesti į eilinę spaudos konferenciją), tuo pat metu pasirodė esanti bejėgė ne tiek prieš realias (o ne Trumpo nuomone) „melagingas naujienas“, dažniausiai generuojamas Rusijos – vis dėlto atskirti priešišką propagandą, kurią sudaro akivaizdus melas, nėra taip jau sunku (nors, deja, dauguma nesuvargina daryti jau net šito). Pilietinė visuomenė pasirodė esanti bejėgė prieš subtilias manipuliavimo technologijas, paremtas post-tiesa ir pusiau tiesa, naudojančias tuos pačius informacinės laisvės instrumentus, tą patį informacinį atvirumą, kurie, regis, kaip tik ir turėtų demokratinę visuomenę apsaugoti.
Pats primityviausias to pavyzdys yra tos pačios išgalvotos „naujienos“, tačiau gimstančios jau iš „savų“, o ne priešų, ir taip pasklindančios po informacinę erdvę, kad pradedamos priimti už grynų gryniausią tiesą. Štai jums visai naujas pavyzdys: kol Trumpas kaunasi su „melagingomis naujienomis“ iš CNN, „The New York Times“, „Los Angeles Times“, „Politico“ ir taip toliau ir panašiai, jo mylimiausioji (ir, savaime suprantama, „nemelaginga“) televizija „Fox News“ parodė interviu su „švedų patarėju gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais“ Nilsu Bildtu, kuris, iš tiesų, niekada Švedjos vyriausybėje nedirbo, iš Švedijos emigravo 1994-aisiais, o 2014-aisiais jau Amerikoje buvo nubaustas metų laisvės atėmimo bausme už smurtinį nusikaltimą. (Velnias, ir nesiseka Trumpui su ta Švedija!). Kas iš amerikiečių, juolab „Fox News“ gerbėjų, puolė tikrinti ekrane pasirodžiusių užrašų teisingumo? Gerai, kad faktus patikrino patys švedai, kuriems, šiaip jau, nepriklauso tikrinti kitos šalies privataus TV kanalo laidų patikimumo...
Kitas pavyzdys iš Ukrainos, kur per socialinius tinklus nusirito eilinė neapykantos Nadeždos Savčenko adresu banga. Matote, ji, neva, pareiškė, kad „geriau jau Ukrainą valdytų Putinas, nei Porošenka“. Man, tarkime, irgi per daug nepatinka Savčenko pastarojo meto veikla: jos primygtinis siekis „geruoju“ susitarti su Donecke ir Luhanske karaliaujančiais kovotojais jau peržengia ne tik sveiko proto, bet ir elementaraus lojalumo ribas. Lojalumo, kuris yra tiesiog būtinas kariaujančios šalies pilietei, karininkei ir parlamentarei. Tačiau šios frazės ji tikrai nesakė! Pati paprasčiausia paieška internete atskleidžia, kad vienintelis šios „informacijos“ šaltinis yra anoniminis interneto puslapis, neturintis jokių duomenų ar kontaktų (beje, publikuojantis ir realias naujienas – tai taip pat labai svarbu!). Tačiau šiame šaltinyje teigiama, kad Savčenko tai pasakė, neva, kalbėdama su žurnalistais, tačiau „kažkodėl“ nė vienas iš tų neįvardintų žurnalistų nepateikė nei minėtojo pokalbio su tokiu sensacingu pareiškimu vaizdo, nei garso įrašų, ir net nepasidalino šia informacija su savo atstovaujamais leidiniais. Kita vertus, kam įdomi tiesa, kai būriai „kompiuterių klaviatūrų patriotų“ klykia „fas!“, vienas kitam persiuntinėdami momentinę ekrano kopiją, kurią „fotošope“ galėtų nupiešti bet kas panorėjęs? (Beje, šią išgalvotą naujieną su malonumu nusičiupo ir rusų leidinys „Komsomolskaja pravda“ – na, kas gi galėtų tuo suabejoti!)
Tačiau tokio pobūdžio melas ir išsigalvojimai, kaip jau sakiau, tėra tik pats primityviausias lygmuo. O kaip atrodo aukščiausias lygmuo mes pirmą kartą sužinojome praėjusių metų gruodį, kai buvo paskelbtas šveicarų leidinio „Das Magazin“ atliktas žurnalistinis tyrimas apie taip vadinamą psichometriją – technologiją, kuri automatiškai atlikdama milijonų socialinių tinklų vartotojų elgesį, leidžia nustatyti pakankamai tikslų kiekvieno iš jų psichologinį profilį (įvertinant vien „patiktukus“ Facebook socialiniame tinkle su 95 % tikslumu galima nustatyti žmogaus rasę, 88 % – seksualinę orientaciją, 85 % – priklausomybę demokratų arba respublikonų partijai). Toliau ši informacija yra naudojama „tikslinei“ propagandai, skirtai asmeniškai kiekvienam konkrečiam vartotojui. Ir toji propaganda nebūtinai yra melas! Tiesiog žmogui yra pateikiama ta informacija, kuria jis yra pasirengęs ir nori išgirsti – ir kuri atitinka manipuliatoriaus interesus! – už kadro paliekant visa tai, kas šių reikalavimų neatitinka. Beje, čia atsižvelgiama net į tokias smulkmenas kaip mylimiausia fono spalva ir šriftas, taip pasąmoningai sustiprinant vartotojo simpatijas vienam ar kitam šaltiniui. Ir šiam procesui kelio užkirsti nepajėgūs jokie to paties „Facebook“ saugikliai, ar bandymai sukurti netikros informacijos atrankos ir atskyrimo sistemą. Todėl, kad tai nėra melas. Tai post-tiesa ir pusiau tiesa, kas yra baisiau nei pats didžiausias melas.
Kaip tik ši technologija, naudojama kompanijos „Cambridge Analytica“ (kurios direktorių taryboje yra ir Steve’as Bannonas), suvaidino svarbų – o gal ir lemiamą – vaidmenį pasiekiant visas sociologų prognozes paneigusias „Brexit“ ir Trumpo šalininkų pergales. Neseniai paaiškėjo ir daugiau įdomių detalių, apie kurias rašo „The Guardian“. Amerikietis milijardierius Robertas Merceris, vienas iš svarbiausių Donaldo Trumpo kampanijos rėmėjų, pasirodė esąs Bannono „Breitbart News Network“ ir „Cambridge Analytica“ bendrasavininkis. Be to, jei iš savo draugo Donaldo jis dar už savo paslaugas nulupo $6 milijardus, tai savo draugui Nigelui (Farrage’ui, „Brexit“ ideologui) padėjo visiškai nemokamai, vien vardan bendro tikslo – vieningos Europos išardymo. (Tiesa, Britanijos įstatymai vis tiek buvo pažeisti, nes ši „dovana“ nebuvo deklaruota – bet, kaip sakoma, traukinys jau nuvažiavo).
Kaip tik tai mane labiausiai ir gąsdina. Ne korupcionieriai, siekiantys savanaudiškų tikslų, o tikri fanatikai, trokštantys sunaikinti mūsų (tegu ir toli gražu ne tobulą) civilizaciją tiesiog iš principo ir tam naudojantys jos pačios mechanizmus. Dar svarbiau – turintys tam visas priemones: tiek finansines, tiek technologines.
Jurijus Nesterenka
