Rugsėjo 19-21 d. Kuboje įvyko istorinė popiežiaus Pranciškaus sielovadinė kelionė, kuri toliau tęsiasi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vizitą Amerikos žemyne vainikuos popiežiaus dalyvavimas pasaulio šeimų susitikime Filadelfijoje. Popiežius Kuboje susitiko su šalies prezidentu Rauliu Castro bei jo broliu Fideliu Castro, kreipėsi į kunigus bei pašvęstojo gyvenimo asmenis, aukojo Mišias tūkstantinei Kubos katalikų miniai.
Kuba, kurioje metų metus klestėjo komunistinis ateistinis režimas, yra ne tik atvira Pranciškui, bet ir visiškai jo apžavėta. Popiežius Pranciškus čia ne tik tikinčiųjų vadovas, bet ir herojus – pontifikas per slaptas derybas daug prisidėjo prie Jungtinių Valstijų ir Kubos draugiškų santykių atkūrimo. Ypatingo dėmesio iš popiežiaus jau sulaukė ir jam visuomet labai svarbi visuomenės dalis – jaunimas.
Sekmadienio rytą Havanos Revoliucijos aikštėje popiežius Pranciškus aukojo Mišias. Ši pagrindinė Kubos sostinės aikštė, dedikuota ne tik šeštojo dešimtmečio revoliucijai, bet ir XIX amžiaus nepriklausomybės kovoms bei vienam jų lyderių Jose Marti, gali sutalpinti iki 600 tūkst. žmonių.
Mišios buvo aukojamos ispanų kalba, su Šventuoju Tėvu koncelebravo Havanos arkivyskupas kard. Jaime Ortega y Alamino ir kiti šalies vyskupai. Tarp Mišių dalyvių buvo ir Kubos prezidentas Raulis Castro bei Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner. Mišių metu popiežius Pranciškus dešimčiai vaikų suteikė Pirmąją Komuniją. Tai pirmas toks atvejis popiežiaus kelionių istorijoje.
Po Mišių, kuriose dalyvavo tūkstančiai kubiečių katalikų, popiežius susitiko su buvusiu ilgamečiu Kubos vadovu Fideliu Castro. Susitikimas nebuvo numatytas oficialioje kelionės programoje. Popiežius užsuko į buvusio lyderio namus ir apie pusvalandį privačiai su juo kalbėjosi. Pokalbis, kurio metu abu vyrai aptarė pasaulio ir religinę situaciją, anot Vatikano, buvo „neformalus ir draugiškas“. Pranciškus padovanojo F. Castro tris knygas, tarp kurių – ir buvusio Castro mokytojo pamokslų rinkinys, o popiežius gavo knygą „Fidelis ir religija“, interviu su brazilų kunigu rinkinį.
Fidelis Castro, kaip Kubos valstybės vadovas, 1996 m. lankėsi Vatikane ir susitiko su popiežiumi šv. Jonu Pauliumi II. Jis taip pat priėmė Joną Paulių II jo vizito Kuboje metu 1998 m. 2012 m. lankydamasis Kuboje, su Fideliu Castro susitiko ir popiežius Benediktas XVI. Tuo metu jis jau nebuvo valstybės vadovas, tad ir susitikimas su popiežiumi buvo privatus.
Paskutinysis popiežiaus susitikimas rugsėjo 20-ąją buvo skirtas jaunimui. Jis vyko kunigo Felixo Varelos studijų centre, skirtame pasauliečių ugdymui. XIX a. viduryje miręs kubietis kunigas Felixas Varela išsiskyrė neeiliniu protu ir pamaldumu, 1821 m. Ispanijoje, Madride, dalyvavo ginant tuometinių Ispanijos kolonijinių teritorijų Lotynų Amerikoje nepriklausomybės idealą, karštai argumentavo prieš žmonių vergovę. Kai 1823 metais į Ispaniją sugrįžo absoliutizmas, Varela buvo priverstas persikelti į Niujorką, kur toliau gyveno uolų kunigo gyvenimą, nepaisant didelių nepriteklių. Amžininkai jį vadino šventuoju, šiuo metu nagrinėjama jo beatifikacijos byla, jis laikomas vienu iš nepriklausomos Kubos tėvų.
Susitikimo su jaunimu metu popiežius kalbėjo ekspromtu. Tačiau buvo paskelbtas ir iš anksto parengtos kalbos tekstas, kad jaunimas vėliau galėtų jį pasiskaityti ir įsigilinti. Spontaniškai bendraudamas su Kubos jaunimu, popiežius sakė, kad jis neįsivaizduoja jauno žmogaus, nesugebančio svajoti: „Svajokite, kad jūs galite pakeisti pasaulį. Geresnio pasaulio svajonė ir troškimas pakeisti pasaulį reikalauja pagarbos ir tiems, kurie galvoja kitaip negu mes. Neturime būti užsidarę savo mažame pasaulyje, matyti tik tai, kuo mus įtikina ideologija ar religija. Religija neturi būti apribojama tik tam tikrais įsitikinimais, moralinėmis normomis ir maldomis, – neturi iš savo akiračio išstumti svarbiausio dalyko – Dievo garbinimo. Jaunimas visada privalo turėti atvirą širdį ir protą: jei susiduriama su kitaip mąstančiu žmogumi, reikia su juo kalbėtis. Reikia visada matyti tai, kas suartina, o ne kas skiria.“
Kalbėdamasis su jaunimu popiežius palietė ir vilties temą: „Dažnai girdime sakant, kad jaunimas yra tautos viltis. Tačiau vilties nereikia painioti su optimizmu, kuris yra tik laikina dvasinė būsena, nuotaika. Viltis - tai kur kas daugiau. Viltyje glūdi vaisingumas. Vilties dėka įmanoma pasiekti užsibrėžtus tikslus ir įgyvendinti visą gyvenimą liečiančius projektus.“
