Trečiadienį pats pirmasis mero Brandono Johnsono biudžetas buvo priimtas lengvai ir didele miesto tarybos narių persvara, nepaisant to, kad kai kurie iš jų išreiškė nerimą dėl pernelyg optimistinio finansinio požiūrio į migrantų krizę.

Miesto tarybos nariai patvirtino $16.6 milijardo dydžio biudžetą rezultatu 41-8. Prieš biudžetą balsavo Anthony Beale’as (9-oji apylinkė), Marty Quinnas (13-oji apylinkė), Raymondas Lopezas (15-oji apylinkė), Davidas Moore’as (17-oji apylinkė), Silvana Tabares (23-oji apylinkė), Scottas Waguespackas (32-oji apylinkė), Brendanas Reilly (42-oji apylinkė) ir Jimas Gardineris (45-oji apylinkė), kurių dauguma yra konservatyvesnių pažiūrų politikai.

Taryba taip pat nubalsavo 40-9 patvirtinant įvairius mokesčius, kurie finansuos biudžetą – prie ankstesnio aštuoneto čia prisijungė ir miesto tarybos narys Felixas Cardona (31-oji apylinkė).

Po to, kai biudžetas buvo priimtas, Johnsonas pranešė, kad „valstijos ir apygardos lyderiai netrukus pristatys naujus investicijų planus, skirtus dabartinei humanitarinei krizei finansuoti“.

Meras nedetalizavo, kokio dydžio finansinė pagalba planuojama miestui suteikiant būstus ir kitas paslaugas naujai atvykusiems migrantams, jis patvirtino, kad šios investicijos padės miestui įsteigti 60 dienų limitą prieglobsčio prašytojų apsistojimui prieglaudose ir padidinti personalo skaičių migrantų atvykimo į Čikagą vietoje. Jis taip pat pažadėjo mieste nenorintiems likti naujiems migrantams pagalbą susisiekiant su giminėmis arba rėmėjais už miesto ribų.

Johnsonas pripažino, kad šiai humanitarinei krizei spręsti paskirti $150 milijonų yra nepakankama suma visiems 2024-iesiems, tačiau patikino, kad jo administracija toliau darys spaudimą valstijos ir federalinei valdžiai suteikti papildomą finansavimą.

Tačiau šių pažadų nepakako nuraminti aštriausių mero kritikų. Štai miesto tarybos narys Anthony Beale’as paskaičiavo, kad dabar miestas migrantų krizei išleidžia po maždaug $40 milijonų per mėnesį, tad mero numatytų $150 pakaks vos mažiau nei 4 mėnesiams padengti.

„Šių pinigų mums pakaks maždaug iki balandžio. Ką mes darysime tada? Vilsimės ir melsimės, kad federalinė arba valstijos valdžia mums duotų pakankamai pinigų?“ – retoriškai klausė politikas.

Beale’as prognozavo, kad miesto tarybos nariams kitais metais teks balsuoti už didelį mokesčių kėlimą, kad pavyktų padengti skirtumą, primindamas, kad 2024-ieji yra rinkiminiai metai ir politikai bus nelinkę didinti finansavimo migrantų krizei.

Nepaisant miesto tarybos narių nepasitenkinimo migrantų finansavimu, mero biudžetas buvo priimtas lengvai, pagrinde dėl to, kad jis laikėsi savo kampanijos pažado nekelti nekilnojamojo turto nuosavybės mokesčio.

Johnsonas sugebėjo išvengti šio ir kitų mokesčių padidinimo, paskelbdamas apie $400 milijonų mokesčių prieaugio finansavimo dolerių perteklių, iš kurių $49,5 milijono keliaus į miesto iždą, o likę – kitoms valstybinėms įstaigoms, įskaitant valstybinių mokyklų sistemą.

Siekdamas miesto tarybos narių palankumo, Johnsonas taip pat sutiko į biudžetą įtraukti finansavimą įdarbinti po ketvirtą pilno etato personalo darbuotoją kiekvienam miesto tarybos nariui, vietoj to, kad reikalautų miesto tarybos narių patiems mokėti už papildomą personalą iš savo išlaidų sąskaitų. Panašu, kad ši mažytė strategija prisidėjo prie jo didžiulės sėkmės trečiadienio balsavime.