Per pastaruosius 18 mėnesių sužinojau kaip galima išsiaiškinti, kas palaiko Donaldą Trumpą. Tereikia stebėti, kas visada vietoje kalbėjimo, renkasi tylą.
Kol Marco Rubio, Tedo Cruzo ar Johno Kasicho gerbėjai entuziastingai dalinosi priežastimis, kodėl rinktųsi savo kandidatą, kažkas visada išlikdavo tylus. Šiek tiek spaudimo ir nuleistomis akimis bei atsiprašančia šypsena jie pripažįsta: „Balsuosiu už Trumpą.“
Prieš kelis mėnesius mano „Uber“ vairuotojas bandė mane įtikinti, kad balsuos už trečią partiją, tačiau, man lipant iš automobilio, atskleidė, kad rinksis Trumpą. Paklaustas, kodėl iškart to nesakė, vairuotojas teigė, kad bijojo, kad galiu jį už tai pasmerkti.
Čia ir galime matyti, kodėl Donaldo Trumpo pastovus politinio korektiškumo plūdimas buvo toks genialus. Tokiu būdu jis sudarė stiprius ryšius su konservatyviais baltaisiais amerikiečiais, kurie pastoviai jaučiasi puolami dabartinio kultūrinio elito, kuris žvelgia į juos su pasišlykštėjimu. O svarbiausia tai, kad tokiu būdu Trumpas įgavo atsparumą kaltinimams, kurie turėjo būti jo pražūtis – kad jis yra rasistas bei seksistas, besigiriantis seksualiniu priekabiavimu prie moterų.
Nors dauguma liberalų laiko politinio korektiškumo idėją dešiniųjų sukurta isterijos sistema, tai yra tikras dalykas. Trumpas šią idėją išplėtė taip, kad nesvarbu, ką siaubingo jis bepasakytų, tai vis tiek būtų politinio korektiškumo dalis.
Konservatyvūs baltieji amerikiečiai baimingai stebėjo, kaip liberalūs kultūriniai elitai vertė visus elgtis pagal jų taisykles, o kitu atveju išvadinami homofobais, rasistais ar seksistas. Įtikinimo ir debatų koncepcija buvo nuversta priverstinio ir neatidėliojamo kultūrinio prisitaikymo.
Tai paradigma, kai nuoširdus nepritarimas abortams paverčia asmenį moterų nekenčiančiu niekšu, kai religinių pažiūrų apie santuoką vertinimas ir aukštinimas virsta neapykanta gėjams, kai atsisakymas kalbėti baltąją privilegiją – netgi, jeigu baltasis priklauso darbininkų klasei ir vargsta finansiškai – įvardinamas rasizmu.
Neseniai išleistas „Slate“ straipsnis apie Trumpą palaikančias moteris apibūdino jas kaip savęs nekenčiančias rasistes, kurios tik klauso savo vyrų ar tėvų nurodymų. Tai plačiai paplitęs kairiųjų tropas, apibūdinantis respublikonę, tačiau žmonės vis tiek atrodo šokiruoti, kad jos nenustoja palaikyti partijos, kuri taip dažnai jas pastato į prastą padėtį.
Nesunku suprasti kaip kaltinimai Trumpui dėl seksizmo ir rasizmo yra sutinkami žmonių, kurių pasaulėžiūrą kultūriniai elitai pastoviai šmeižia ir karikatūruoja. Dauguma konservatyvių amerikiečių pastoviai jaučia, kad iš jų tikimasi iškart priimti kultūros pokyčius, tačiau jiems niekada negalima išreikšti savo nuomonės ar paprašyti tam daugiau laiko. Jie gali pasirinkti tik tai, kas jiems kišama per prievartą, arba nieko.
Tokie žmonės norėjo, kad kažkas sušuktų „STOP“. Donaldas Trumpas buvo tas žmogus ir jie jį išrinko prezidentu.
Kirsten Powers, „The Silencing: How the Left is Killing Free Speech“ autorė
