Kinijos prezidentui Xi Jinpingui atėjo sunkus metas. Jau kurį laiką šalies valdančioji Komunistų partija keliaklupsčiauja prieš nacionalistus ir reiškia pretenzijas į Pietų Kinijos jūros salas, nepaisydama kaimyninių šalių pykčio.
Antradienį Nuolatinis arbitražo teismas Hagoje paskelbė šokiruojantį nuosprendį šaliai, neradęs „jokio teisinio pagrindo“ Kinijos pretenzijoms tuose vandenyse. Taigi, dabar šalies lyderis susiduria su rimta dilema: ar jam dar labiau sustiprinti nacionalistinius sentimentus rizikuojant įžiebti tarptautinį konfliktą, ar rasti būdą žengti žingsnelį atgal?
„Tarptautine nuomone, Kinija iš esmės izoliavo save, - situaciją analizuoja Andrew Mertha, Kornelio universiteto Kinijos politikos specialistas. - Pekinas įspraudė save tiesiai į kampą ir galbūt jaučia privaląs elgtis potencialiai beatodairiška maniera, vien tam, kad pademonstruotų gyventojams, jog šalis nėra, Šaltojo karo terminais, „tuščia patranka“ savo pačių piliečių akyse.“
Reaguodama į teismo nutartį, Kinijos vyriausybė pakartojo savo pasižadėjimą nepripažinti, nepriimti ir nesilaikyti nė vienos jo dalies, o Komunistų partijos dienraštis „People's Daily“ pareiškė šaliai, kad valdžia imsis „bet kokių būtinų priemonių apsaugoti savo teritorinį suverenitetą ir jūrines teises bei interesus“.
Užsienio reikalų ministerija taip pat Pekine surengė 90 minučių trukmės spaudos konferenciją ir išplatino 13 000 žodžių apimties pareiškimą dėl šalies politikos Pietų Kinijos jūroje. Dukart pilnai per nacionalinę televiziją transliuotame renginyje užsienio reikalų viceministras Liu Zhenminas sakė, jog teismo nuosprendis yra „bevertis“ ir netgi apkaltino penkių teisėjų komisiją paėmus kyšį iš Filipinų ir „galimai kitų asmenų“.
Liu taip pat pakartotinai pabrėžė Kinijos pasiryžimą prisidėti prie jungtinio Pietų Kinijos jūros resursų išgavimo ir povandeninių tyrimų, bei sakė, kad jo šalis gali pasiūlyti Filipinams „didelės naudos“.
„Manau, kad Kinija gali pasiekti susitarimus su kaimyninėmis šalimis dėl bendradarbiavimo žuvininkystėje ar naftos ir gamtinių dujų resursų dalijimosi Pietų Kinijos jūroje“, - sakė jis.
Tuo tarpu Maniloje arbitražo teismo sprendimas buvo sutiktas nevienareikšmiškai, vieniems juo džiaugiantis, kitiems prašant rimties. Nepaisant gatvėse džiūgaujančių minių, pasipuošusių Filipinų vėliavos spalvomis, oficiali reakcija buvo labai ribota. Šalies užsienio reikalų ministerija teparagino „susilaikyti nuo emocijų“, o viceprezidentė išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog „džiaugiasi“ sprendimu, ir ragina „jį gerbti“.
Akivaizdu, kad Filipinai pasiryžę atsargiai derėtis dėl savo nacionalinių interesų. Nors naujasis šalies prezidentas savo kampanijos metu nustebino kai kuriuos šalininkus pažadėdamas vandens motociklu nuplaukti į vieną iš ginčytinų salų ir įsmeigti ten savo šalies vėliavą, dabar jo retorika smarkiai sušvelnėjo, kas gali reikšti, jog jo administracija planuoja pradėti nelengvas derybas su Kinija. Išlaviruoti šioje situacijoje prezidentui bus sunku ir dėl to, kad jam reikės rasti pusiausvyrą savo santykiuose su didžiąja kaimyne, tuo pačiu nepasirodant kaip parsidavėliui savo šalyje ir nepakenkiant ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis.
Akivaizdu, kad Filipinai pasiryžę atsargiai derėtis dėl savo nacionalinių interesų. Nors naujasis šalies prezidentas savo kampanijos metu nustebino kai kuriuos šalininkus pažadėdamas vandens motociklu nuplaukti į vieną iš ginčytinų salų ir įsmeigti ten savo šalies vėliavą, dabar jo retorika smarkiai sušvelnėjo, kas gali reikšti, jog jo administracija planuoja pradėti nelengvas derybas su Kinija.
Disputas dėl ginčytinų vandenų neapsiriboja vien tik Kinija ir Filipinais. Stebėtojus šokiruoti sugebėjo ir Taivanas, kurio naujoji prezidentė Tsai Ing-wen pasveikino savo šalies jūreivių įgulą prieš jai išplaukiant tiesiai į Pietų Kinijos jūrą. Nors fregata savo kelionę į Taivano administruojamą ir ginčytiną Taipingo salą pradėti turėjo ketvirtadienį, laivai išplaukė diena anksčiau, praneša šalies valstybinė žiniasklaida.
„Ši jūrinė misija pademonstruos Taivano žmonių pasiryžimą apginti mūsų nacionalinius interesus“, - pareiškė Tsai Ing-wen.
Dabar dauguma stebėtojų su nerimu laukia tolimesnių Kinijos ėjimų. Rugsėjo mėnesį šalis organizuoja G20 grupės viršūnių susitikimą, ir, kaip manoma, nesiims jokių drastiškų veiksmų iki to laiko. Nepaisant to, Naujojo Amerikos saugumo centro Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo programos mokslinė bendradarbė Mira Rapp-Hooper sako, kad Pekinas vargu ar imsis kokių nors veiksmų, kurie galėtų užtrenkti duris dvišalėms deryboms.
„Filipinai dabar turi galimybę derėtis su kur kas tvirtesne teisine jėga, bet tai vis tiek yra kur kas mažesnė šalis, - sako ji. – Kaip ir kitos susijusios šalys, ji neturi kaip realizuoti teismo sprendimo ir didesnę naudą akivaizdžiai gautų iš ekonominių santykių su Kinija stiprinimo.“
