Ketvirtadienį Pekine susirinkęs vienvaldės komunistų partijos parlamentas patvirtino siūlymą priimti kontroversišką Honkongo saugumo įstatymą. Specifinė Honkongo autonomija, sukūrusi regiono ekonominį stebuklą, „didžia dalimi bus panaikinta čia ir dabar“, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. Konstantinas Andrijauskas.

Siūlymą priimti įstatymą Nacionaliniame liaudies kongrese balsavimu „už“ patvirtino 2878 deputatai, vienas balsavo prieš, o dar 6 susilaikė. Paskelbus rezultatus salėje prapliupo plojimai. Kongresas visada patvirtina Vyriausybės pasiūlytus įstatymus.

Tai reiškia, kad partijos komitetas parengs ir priims įstatymą Honkongui, apeidamas šio regiono įstatymų leidimo tarybą.

Kaip teigia Andrijauskas, buvo galima numatyti, kad Pekinas imsis veiksmų reaguodamas į 2019 metais vykusius intensyvius protestus Honkonge, tačiau prie įstatymo priėmimo prisidėjo ir koronaviruso pandemija.

„Centrinė Vyriausybė Pekine nori išnaudoti koronaviruso krizę, nori išnaudoti tai, kad ir likusio pasaulio dėmesys dabar yra pirmiausiai prikaustytas į pandemijos problematiką. (...) Tai yra gera proga išnaudoti šią padėtį, jau vien dėl tos priežasties, kad protestuotojai negali protestuoti taip, kaip anksčiau“, – sako Andrijauskas.

Jis pabrėžia, kad Pekinas yra nusiteikęs sugriežtinti regiono kontrolę prieš rudenį planuojamus rengti rinkimus į Honkongo Įstatymų leidžiamąją tarybą, kur visuomenė renka tik 35 iš 70 deputatų, o likę „išrenkami“ pasitelkiant mechanizmus, kuriuos Pekinas gali paveikti.

„Problema tokia, kad didelė dalis Honkongo gyventojų mano, kad Kinija nesilaiko savo įsipareigojimų ir atrodytų, kad Kinija iš tikrųjų tokiais veiksmais nori pripažinti tą faktą“, – teigia Andrijauskas.

Nors visos rengsimo įstatymo detalės dar nėra žinomos, bet, anot kritikų, jis padidins Pekino įtaką Honkonge ir sudarys galimybę persekioti gyventojus.

Andrijauskas teigia, kad panašu, jog naujasis įstatymas sunaikins Honkongo specifinį statusą, kuris buvo sukurtas, kai Jungtinė Karalystė perdavė regioną žemyninės Kinijos valdžiai.

„Iniciatyva, kuri (...) tarsi pretenduoja priartinti Honkongą prie bet kokio eilinio žemyninės Kinijos didmiesčio, kelia didelį susirūpinimą tarptautinėse rinkose“, – sako Andrijauskas. Todėl Honkongas rizikuoja netekti vieno svarbiausių pasaulio ekonominių centrų statuso.

Pagal naująjį įstatymą, Kinijos valdžia galėtų į Honkongą įvesti savo saugumo pajėgas, kurios veiktų paraleliai su Honkongo pareigūnais.

Tai paskatino baimes, kad žmonės galėtų būti persekiojami net atbuline tvarka už anksčiau išsakytą kritiką komunistinei valdžiai.

JAV Valstybės sekretorius Mike`as Pompeo dar ketvirtadienį pareiškė, kad Pekino tada dar tik siūlytas įstatymas iš esmės panaikintų Honkongo autonominį statusą. Todėl JAV galėtų imti taikyti sankcijas regionui, kaip ir likusiai Kinijai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis prieš įstatymo priėmimą pareiškė, kad ES „nėra naivi“ dėl Kinijos elgesio ir pažadėjo spausti Pekiną išsaugoti regiono autonomiką.

„Įdomiausias, aišku, atsakas bus iš JAV pirmiausiai dėl to, kad Honkongas yra daugeliu atvejų vis dar vartai į žemyninę Kiniją, – teigia K. Andrijauskas, pabrėždama, jog Jungtinės Karalystės, kuri regioną valdė iki pat 1997 m. balsas taip pat bus svarbus. – Natūralu, kad jų interesas yra labai didelis. Honkonge yra nemažai žmonių, kurie turi ir JK pilietybę, tai automatiškai liečia ir juos. Pažiūrėsime, kaip tai atrodys.“

Ekspertas prognozuoja, jog Honkongo klausimas dabar įsilies į bendrą naratyvų dėl koronaviruso kovą, vykstančią tarp Vašingtono ir Pekino, kur abi pusės kaltina viena kitą dėl pandemijos protrūkio ir jo nesuvaldymo.

Vis dėlto, svarbiausia bus Honkongo gyventojų reakcija.

Daugelis regiono gyventojų rėmė prodemokratinius protestus regione, tačiau, anot Andrijausko, dabar kyla klausimas, ar pandemijos metu jie organizuos masines pasipriešinimo akcijas.

„Tikrai nemanau, kad Pekinas nusileis. Manau, kad jie tikrai supranta rizikas ir yra pamatavę visus pliusus ir minusus ir yra linkę eiti iki galo. (...) Daugiausia šiuo metu priklauso (...) būtent nuo Honkongo gyventojų, kaip jie į visa tai reaguos, kaip jie sugebės suderinti būtinybę sustabdyti koronaviruso plėtrą su imperatyvu, kad reikia įgyvendinti gatvių politiką, nes kitaip Pekinas akivaizdu, kad nelinks svarstyti net niuansų, detalių to įstatymo, o detalės yra visada svarbios“, – teigia Andrijauskas.

Honkonge dar prieš priimant įstatymą vėl ėmė vykti masiniai protestai. Prodemokratiniai protestai regione prasidėjo dar 2002 m., bet itin intensyviai vyko pernai, kai Pekino statytinė Honkongo vadovė Carrie Lam bandė įvesti ekstradicijos įstatymą, kuris leistų suimtus žmones išduoti žemyninei Kinijai. Dėl masinių protestų, kuriuose imta reikalauti daugiau demokratijos regiono valdyme, Carrie Lam įstatymo priėmimą atšaukė, bet protestai nenurimo.