Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (karščiu neapdorotos augalinės mitybos) naudą: vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingos energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo. Be to, kalbama, kad toks maistas neskanus, o ir pasigaminti visaverčių patiekalų be mėsos – misija neįmanoma. Tačiau žinomi žmonės, ilgą laiką remdamiesi augalinės mitybos principais, tokius įsitikinimus paneigia. Kalbamės su sveiką gyvenseną propaguojančiu, buvusios grupės „Amberlife“ nariu Edgaru Lubiu ir Gražina Gum – medike, augalinės mitybos receptų knygų autore.

Atlikėjas Edgaras Lubys vegetaru tapo seniau nei prieš septynerius metus. Pasak muzikanto, pokyčiai aplankė palaipsniui: metus rūkyti bei vartoti alkoholį, atsirado dar didesnis „švaros“ poreikis organizme, paskatinęs pakoreguoti ir mitybą.

„Pasidomėjęs vegetarizmu atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių. Taip pat nustojau gerti kavą, juodą bei žalią arbatą, sutvarkiau dienos režimą. Ilgainiui pagerėjo sveikata ir atsirado energijos kasdienius darbus atlikti dvigubai greičiau“, – sakė E. Lubys. Rodos, mėsos atsisakymas ir energijos perteklius – prasilenkiantys dalykai. Tačiau muzikantas tokią mintį paneigia.

„Mėsoje gausu baltymų, kurie yra statybinė organizmo medžiaga, o energija kyla iš angliavandenių: sudėtinių ir paprastųjų. Sudėtiniai gaunami iš grūdinių kultūrų, paprastieji – iš vaisių: tiek natūralių, tiek džiovintų. Tad energija tikrai nėra iš mėsos, netgi atvirkščiai: per daug mėsos gali pridaryti žalos“, – teigė atlikėjas.

E. Lubys pasakojo, kad su žmona, taip pat vegetare Živile Vaškyte, vietoj mėsos renkasi valgyti daržoves, kurių yra daugybė rūšių. „Valgome vaisius, kruopas, varškę, sūrį. Mėgstame riešutus, džiovintus vaisius“, – vardijo muzikantas.

Pamirštame tikrąsias alkio priežastis

Pasak pašnekovo, dažnai valgyti norime ne tik todėl, kad to nori kūnas, o ir dėl to, jog alksta įpročių valdomas protas.

„Siekiame, kad valgyti būtų skanu, patrauklu, kad maistas būtų malonumas. Tokiu būdu patenkiname ne tik fizinį kūną, bet ir protą – juk skaniai pavalgę jaučiamės pakiliai. Tačiau žmonės dažnai maišo priežastis to, kas jiems kelia alkį. Dažniausiai norime prisikirsti tiek, kad vos bepakiltume nuo stalo, tačiau tai tėra proto diktuojamas įprotis. Ir dažnu atveju mėsos arba sunkumo pojūčio kūne pageidauja protas, o organizmui to nereikia“, – įsitikinęs E. Lubys.

Riešutus, sėklas ir kruopas reikia „pažadinti“

Tuo tarpu radikaliojo vegetarizmo – žaliavalgystės – pagrindas yra termiškai neapdorotas maistas. Augalinės mitybos šalininkams skirti produktai neverdami, nekepami – vartojami tik natūraliu pavidalu. Tokios augalinės mitybos propaguotojai nevalgo mėsos, žuvies, pieno produktų ar kiaušinių ir pirmenybę teikia tam, ką duoda gamta: vaisiams, daržovėms, sėkloms, grūdams, riešutams ir žalumynams, iš kurių džiovinant, daiginant, spaudžiant, rauginant, mirkant bei malant pagaminama daug sveikų patiekalų.

Konsultacijas mitybos klausimais teikianti „Detox atostogos“ programos autorė Gražina Gum atkreipia dėmesį į grūdinių kultūrų, riešutų kokybę ir sėklų mirkymo vandenyje svarbą: kad organizmas geriau pastaruosius įsisavintų, rinktis derėtų kokybiškus produktus, pavyzdžiui lietuviškus „Arimex“, ir neužmiršti jų „pažadinti“. Tai reiškia – mirkyti vandenyje.

„Jei migdolus per naktį palaikome apsemtus vandens, kitą dieną jie atrodo tokie švieži, it būtų ką tik nuskinti. Tokiu principu šie riešutai tampa „gyvi“, maistingi ir lengviau įsisavinami. Daugybė žmonių nevalgo riešutų, nes bijo, kad šie nesusivirškins ir suteiks sunkumo pojūtį. Tačiau pradėjus mirkyti riešutus, sėklas bei grūdus, pajaučiamas didžiulis skirtumas. Mirkymas yra vienas pagrindinių žaliosios, gyvosios mitybos principų, – teigė specialistė. – Paprastai rekomenduojama į racioną įtraukti kuo daugiau skirtingų maisto produktų, tad vienas iš būdų tą racioną papildyti – tai vartoti „pažadintus“ grūdus, sėklas, riešutus. Pastarieji vandenyje pradeda gyvybės procesus: fermentai, vitaminai tampa aktyvūs, iš sėklų išeina dalis teršalų“.

Pienas – ne tik iš karvių

Iš išmirkytų sėklų, grūdų bei riešutų galima gaminti augalinį pieną. Šis pienas – maistingas, skanus, lengvai įsisavinamas, jį galima duoti vaikams, maišyti į kokteilius, užtepus. G. Gum pabrėžia – augalinė mityba nėra tik lapai, augalai bei vaisiai. Sportuojančiam asmeniui ar augančiam organizmui ypač reikalingi ankštiniai produktai. Tai – pupelės, žali grikiai, lęšiai, avinžirniai. Pastaruosiuose esantis baltymų kiekis netgi viršija esantį mėsoje, juose gausu angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų.

„Lęšiai yra puikus augalinis geležies šaltinis, todėl jie itin svarbūs vegetarams. Daugiau tokių produktų rekomenduojama visiems, kas norėtų valgyti mažiau mėsos. Organizmo mityba yra labiau šarminė, o mėsa – rūgštinė, todėl visiems palanku į savo racioną įtraukti daugiau šarminių patiekalų. Be to, jeigu žmogaus organizmas prikimštas baltų miltų, cukraus, alkoholio, tai užkemša žarnyną – maistas neįsisavinamas ir tokiems žmonėms valgyti norisi kur kas didesniais kiekiais“, – įsitikinusi medikė. Moteris priduria, kad organizmą patartina detoksikuoti bent porą kartų per metus: rudenį ir pavasarį, kai keičiasi klimatas.

VEGANIŠKI RECEPTAI

Edgaro Lubio receptas – vitaminizuotos morkų salotos

Ingredientai:
5-6 morkos
Džiovintų vaisių ir sėklų mišinys
Džiovintų uogų mišinys
0,5 stiklinės graikinių riešutų

Padažui:
0,5 stiklinės medaus
2 šaukštai aliejaus
0,5 šaukštelio cinamono

Gaminimas:
Morkas sutarkuoti ir sumaišyti su mišiniais bei smulkintais graikiniais riešutais. Tada pašildyti medų, sumaišyti su aliejumi ir užberti cinamoną. Paruoštu padažu užpilti salotas, viską kruopščiai išmaišyti. Skanaus!

Gražinos Gum angliavandenių „bomba“ pusryčiams

Ingredientai:

Pirmas sluoksnis:
1/2 stiklinės kokoso drožlių
1/2 stiklinės 10 min. mirkytų datulių
3 v. š. kakavos
1 v. š. kokoso aliejaus
1/2 a. š. cinamono
Visus ingredientus sumalti trintuvu ar kokteilinėje iki vientisos masės.

Antras sluoksnis:
1 bananas
3 v. š. uogų (tinka bet kokios Jūsų turimos ar mėgstamos uogos)
Formele suformuoti sluoksnius, ant viršaus užpilti trintas, šviežiai užšaldytas braškes.

Gražinos Gum brokolių ir kalafiorų plovas

Ingredientai:
pusė brokolio
1/4 kalafioro (žiedinio kopūsto)
pusė jaunos cukinijos

Gaminimas:
Brokolius sumalti kartu su kalafioru maisto smulkintuvu S raidės formos peiliuku, kad gautųsi kruopų dydžio gabaliukai.
Cukiniją sutarkuoti juostelėmis ir užberti druskos žiupsnį.
Migdolų užtepas:
0,5 stiklinės migdolų sumalti maisto smulkintuvu S raidės formos peiliuku su 1/4 arbatiniu šaukšteliu druskos. Jei migdolai nemirkyti, įpilti 1/4 stiklinės vandens, kad gautųsi tiršta, tepama masė.
Bazilikų padažas:
Pundelį bazilikų sumalti su 5-7 v. š. alyvuogių aliejaus, žiupsneliu druskos.

Patiekimas: Lėkštėje tepti migdolų užtepą, dėti brokolius su kalafiorais ir cukinijų juosteles. Pagardinti bazilikų padažu bei granatų sėklytėmis. Subtilesniam skoniui gauti užpilti šaukštelį skysto medaus arba agavos nektaro.

Skanaus ir į sveikatą! Daugiau receptų – grazinagum.com