Šaukiamas pasitarimas dėl pabėgėlių krizės
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sekmadienį pakvietė Europos Sąjungos ir Balkanų lyderius tartis dėl pabėgėlių krizės, atvykėliams ir toliau plūstant per vakarų Balkanus. Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovėnijos lyderiai susitiks su Europos Sąjungai nepriklausančios Makedonijos ir Serbijos lyderiais, trečiadienį nurodė EK pirmininko biuras. „Atsižvelgiant į besivystančią nepaprastąją padėtį, reikia daug didesnio bendradarbiavimo, platesnių konsultacijų ir nedelsiamų veiksmų, – sakoma pranešime. – Dėl to Junckeris sukvietė lyderių susitikimą spalio 25 d. aptarti pabėgėlių srautų Balkanų vakariniu maršrutu.“ Precedento neturintis žmonių, daugiausiai bėgančių nuo konfliktų Sirijoje, Irake ir Afganistane, srautas plūsta per Turkiją, Graikiją ir Balkanų vakarines šalis, ieškodami geresnio gyvenimo Vokietijoje ir kitose ES valstybėse. Įtampa padidėjo, kai Vengrija uždarė savo sienas, nukreipdama migrantus į vakarus per Slovėniją, kuri taip pat apribojo įleidžiamų atvykėlių skaičių, ir Kroatiją.
B.Netanyahu dėl Holokausto kaltina palestiniečius
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį išsižadėjo savo pareiškimo, kad palestiniečių lyderis pakišo Adolfui Hitleriui idėją sunaikinti žydus, šiam sukėlus plataus masto skandalą. Antradienį sakydamas kalbą B.Netanyahu pareiškė, kad Hitleris neplanavo naikinti žydų, kol 1941 m. nesusitiko su palestiniečių nacionalistu, Jeruzalės didžiuoju muftijumi, Haju Aminu al Husseiniu. „Tuo metu Hitleris nenorėjo naikinti žydų. Jis norėjo žydus ištremti“, – sakė B.Netanyahu kalbėdamas Pasaulio sionistų kongrese. „Tuo metu Hajas Aminas al Husseini nuvyko pas Hitlerį ir pasakė: „Jeigu juos ištremsite, jie visi atkeliaus čionai.“ „Taigi, ką turėčiau su jais daryti?“ – paklausė jis (Hitleris). Jis (muftijus) atsakė: „Sudeginkit juos“,“ – citavo premjeras. Šios pastabos buvo griežtai sukritikuotos: Izraelio opozicijos politikai ir palestiniečių lyderiai apkaltino jį istorijos iškraipymu, o istorikai sakė, kad jie nėra tikslūs. Šis skandalas kilo prieš pat B.Netanyahu vizitą į Vokietiją susitikti su kanclere Angela Merkel ir JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Švedijoje – kraupus užpuolimas
Švedijoje po kardu ginkluoto kaukėto vyro siautėjimo ketvirtadienį vienoje pietvakarių Švedijos mokyklų mirė antras iš nukentėjusiųjų, pranešė medikai. „Vienas iš keturių į ligoninę atvežtų žmonių mirė“, – sakė ligoninės atstovas Nicklas Claesson, o Švedijos žiniasklaida nurodė, kad ši antroji auka yra moksleivis. Anksčiau buvo pranešta, kad tiek moksleivius, tiek mokytojus kapojęs užpuolikas iš karto nužudė vieną mokytoją, taip pat sužalojo kitą pedagogą ir du vaikus, kol buvo pašautas policijos. Švedijos žiniasklaida paskelbė, kad ketvirtadienio rytą mokykloje buvo surengtas pasitarimas dėl mokytojų išsakytų nuogąstavimų, jog jų įstaiga yra pernelyg atvira ir kad joje veikia kavinė suaugusiesiems, todėl neįmanoma kontroliuoti, kas patenka vidun. Švedijos mokyklose smurto išpuoliai labai reti. 1961 metais per šaudynes Kungelvo miesto mokykloje šalies pietvakariuose taip pat žuvo vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti. Nuo to laiko Švedijoje nebuvo įvykdyta jokių masinių šaudynių, nors bent viena tokia ataka buvo sužlugdyta pietiniame Malmės mieste 2004 metais.
„WikiLeaks“ paviešino CŽV vadovo el. laiškus
Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ trečiadienį paskelbė pirmąjį dokumentų pluoštą, kurie, kaip teigiama, buvo paimti iš JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Johno Brennano asmeninės elektroninio pašto paskyros. Šis nutekinimas itin apmaudus Amerikos šnipų vadovui, o „WikiLeaks“ pareiškė, kad daugiau failų bus paskelbta „artimiausiomis dienomis“. Pirmuosiuose paskelbtuose šešiuose failuose nėra jokių griežtai įslaptintų dokumentų, bet „WikiLeaks“ nurodė, kad J.Brennanas „retkarčiais naudodavo šią paskyrą keliuose su žvalgyba susijusiuose projektuose“. Šiuos dokumentus „WikiLeaks“ paskelbė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo paskelbta, kad vienas paauglys įsilaužė į J.Brennano AOL paskyrą ir pavogė iš ten elektroninių laiškų bei asmeninių duomenų. CŽV trečiadienį pasmerkė įsibrovimą į šios agentūros direktoriaus Johno Brennano asmeninę elektroninio pašto paskyrą, perspėdama, kad tai yra nusikaltimas, bet pridūrė, kad kol kas nėra „jokių ženklų“, kad buvo nutekinta kokia nors įslaptinta informacija.
Pateikė kaltinimus JT Generalinės Asamblėjos ekspirmininkui
JAV institucijos antradienį pateikė kaltinimus buvusiam Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui Johnui Ashe'ui už kyšių, kurių suma buvo didesnė negu 1 mln. dolerių, ėmimą iš Kinijos nekilnojamojo turto vystytojų. J.Ashe'as, kuris yra Antigvos ir Barbudos pilietis, vadovavęs Generalinei Asamblėjai nuo 2013 metų rugsėjo iki 2014 metų rugsėjo, kaltinamas ėmęs kyšius mainais į palaikymą pasiūlymui įkurti JT konferencijų centrą Makao. 61 metų veikėjas kaltinamas 2011–2014 m. gavęs daugiau negu 1,3 mln. dolerių kyšių iš penkių asmenų grupės, sakoma kaltinamajame akte, kurį pateikė Niujorko pietinės apygardos federalinis prokuroras Preetas Bharara. J.Ashe'as taip pat kaltinamas nuslėpęs daugiau negu 1,2 mln. dolerių pajamų mokesčių. Kaltinamajame akte sakoma, kad mainais į tuos kyšius J.Ashe'as pateikė JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui raštą, „kuriame tvirtinama, kad esą yra būtina pastatyti JT Makao konferencijų centrą“, sakoma anksčiau šį mėnesį pateiktame ieškinyje, tačiau tas objektas taip niekad ir nebuvo pastatytas.
O.Pistoriusas paleistas iš kalėjimo
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) parolimpinis čempionas Oscaras Pistoriusas pirmadienio vakarą sėkmingai paleistas iš kalėjimo ir perkeltas į namų areštą, kur atliks likusią laisvės atėmimo bausmę už savo draugės Reeva Steenkamp netyčinį nužudymą. O.Pistorius kalėjimą sostinėje Pretorijoje paliko viena diena anksčiau negu buvo skelbta – veikiausiai siekiant išvengti žiniasklaidos šurmulio dėl jo paleidimo. Sportininko šeimos atstovė Anneliese Burgess sakė, kad jis dabar yra savo dėdės Arnoldo namuose Pretorijoje, pridūrusi, kad šeima tam „rimtai ruošėsi“. 28-erių O.Pistoriusui pirmalaikio paleidimo terminas buvo nustatytas, kai jis atliko šeštadalį iš penkerių metų laisvės atėmimo bausmės už manekenės ir teisės studijų absolventės R.Steenkamp nužudymą, bet ta data buvo kelis kartus atidėta. Neįgalaus atleto laukia tolesni išbandymai, kai jis lapkričio 3 d. stos prieš Aukščiausiąjį Teismą, prokurorams reikalaujant, kad būtų nuteistas už tyčinę žmogžudystę ir kad būtų skirta griežtesnė bausmė – bent iki 15 metų laisvės atėmimo.
Sirijoje per Rusijos aviacijos smūgius žuvo 370 žmonių
Sirijoje per Rusijos aviacijos smūgių kampaniją, kuri buvo pradėta rugsėjo 30 d. žuvo 370 žmonių, iš jų du trečdaliai sukilėlių, antradienį pranešė organizacija, stebinti padėtį pilietinio karo krečiamoje šalyje. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad per rusų antskrydžius žuvo 243 kovotojai, iš jų 52 džihadistai iš „Islamo valstybės“ grupuotės, taip pat 127 civiliai asmenys. SOHR direktorius Rami Abdel Rahmanas nurodė, kad tarp civilių buvo 36 vaikai ir 34 moterys. Rusija, kuri karinę operaciją pradėjo bendradarbiaudama su vyriausybe Damaske, sako atakuojanti „Islamo valstybės“ (IS) ir kitų „teroristinių“ grupuočių taikinius, bet sukilėliai teigia, kad Maskva labiau susitelkusi į nuosaikiąsias ir islamistų opozicijos pajėgas negu į džihadistus. Rusija sudavė daug smūgių įvairiose šalies vietose, bet pagrindinis jos dėmesys yra nukreiptas į tas kelias provincijas, kuriose Sirijos režimo pajėgos vykdo puolimą prieš įvairias opozicijos grupuotes, tačiau tarp kurių nėra IS džihadistų.
Rinkimuose Egipte dalyvavo tik 26 proc. rinkėjų
Pusėje Egipto provincijų savaitgalį vykusiame pirmajame parlamento rinkimų ture dalyvavo tik 26,5 proc. rinkėjų, trečiadienį pranešė Rinkimų komisijos atstovas. Tai mažas rinkėjų aktyvumas, palyginti su 2011-ųjų rinkimais, kai pirmajame ture balsavo 62 proc. egiptiečių. Šie rinkimai, vykstantys nedalyvaujant jokiai opozicijai, nebekelia egiptiečiams to entuziazmo, koks buvo per pirmuosius demokratinius Egipto rinkimus 2011 metais, surengtus po to, kai buvo nušalintas ilgametis prezidentas Hosni Mubarakas. Apžvalgininkai sako, kad gruodžio 2 dieną pasibaigsiančių rinkimų baigtis aiški - 596 vietų parlamente dominuos prezidento Abdelio Fattaho al Sisi, kuris po savo pirmtako, islamiškų jėgų prezidento nušalinimo 2013 metais sutriuškino visą opoziciją, šalininkai. Pirmajame rinkimų ture, kuris vyko 14-oje iš 27-ių šalies provincijų, galėjo balsuoti daugiau nei 27 mln. rinkėjų. Visose 103-jose apygardose, kuriose buvo balsuojama sekmadienį, spalio 27-28 d. vyks pakartotinis balsavimas. Antrasis ir galutinis balsavimas vyks lapkričio 21 d.
