Žuvusių maldininkų skaičius perkopė 700
Maldininkų, žuvusių Saudo Arabijoje per spūstį vykstant kasmetinio hadžo apeigoms, skaičius padidėjo iki 717 įvairių tautybių žmonių, pranešė monarchijos civilinės saugos tarnybos. Pareigūnai nurodė, kad per spūstį Minoje, didelėje lygumoje, esančioje už penkių kilometrų nuo šventojo Mekos miesto, kur kone du milijonai piligrimų dalyvauja paskutinėse didžiosiose hadžo pamaldose, dar mažiausiai 805 žmonės buvo sužeisti. Kaip nurodoma, spūstis susidarė Minoje įsikūrusiame daugiau kaip 160 tūkst. palapinių miestelyje, į spūsties vietą buvo pasiųsta 220 greitosios pagalbos ekipažų. „Dedamos pastangos atskirti dideles žmonių grupes ir nukreipti piligrimus alternatyviais maršrutais“, - nurodė civilinės saugos pareigūnai. Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Jį bent kartą gyvenime turi atlikti kiekvienas tai išgalintis ir pajėgiantis musulmonas. Praeityje hadžo apeigas ne kartą yra aptemdydavo žmonių gyvybių nusinešdavę incidentai, tokie kaip potvyniai, panika minioje ir gaisrai, bet kelerius pastaruosius metus šie ritualai vyko beveik be jokių trikdžių.
Pagalbos žvalgosi ne tik į Vašingtoną
Grįžusi iš Briuselio, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ten priimti sprendimai dėl pabėgėlių toli gražu nepakankami, ir kad reikia nuolatinio mechanizmo skirstyti pabėgėlius Europos Sąjungos valstybėms. Kanclerės nuomone, Europa viena nepajėgi išspręsti šios krizės ir padėti čia turėtų ne tik Vašingtonas, bet ir Artimieji Rytai bei Rusija. A. Merkel taip pat apkaltino bendrijos valstybes, kad jos nesilaiko humanitarinių standartų priimdamos pabėgėlius ir deramai jais nesirūpina bei paragino Bundestagą pripažinti, kad Vokietija pajėgi priimti dabartinį imigrantų antplūdį. Prieš susitikimą su žemių vadovais, kurie jau atvirai piktinasi dosnia federalinės vyriausybės politika, A. Merkel tikino, kad atvykėlių bangos nauda yra žymiai didesnė už riziką, tiesiog esą reikia tai pripažinti ir išnaudoti. Netikėtai pasiektą vienybę naktiniame Europos lyderių susitikime Briuselyje Merkel ragina panaudoti siekiant sprendimų dėl detalesnių klausimų, bet pripažįsta, kad Europa viena nepajėgi išspręsti pabėgėlių krizės ir žvelgia ne tik į Vašingtoną, bet ir į Maskvą.
Assadas turi dalyvauti derybose dėl Sirijos konflikto
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas turėtų dalyvauti bet kokiose derybose dėl keturis metus šioje šalyje vykstančio konflikto sureguliavimo. „Turime kalbėtis su daugeliu veikėjų, tarp jų B.al Assadu, taip pat kitais. Ne tik su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija, bet ir su svarbiais partneriais regione, Iranu, taip pat sunitiškomis valstybėmis, tokiomis, kaip Saudo Arabija“, – sakė A.Merkel per spaudos konferenciją po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry šeštadienį pareiškė, kad nors B.al Assadas privalo atsistatydinti, tai nebūtinai turėtų įvykti iškart po to, kai būtų susitarta užbaigti tą šalį krečiantį nuožmų pilietinį karą. „Pastaruosius pusantrų metų sakiau, kad Assadas turi išeiti, bet po kurio laiko, kokios būtų sąlygos... Nebūtina, kad tai įvyktų tą pačią dieną, tą patį mėnesį ar kada nors dar“, – J.Kerry sakė žurnalistams. Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas išsakė panašias mintis, tik pridūrė nežinąs, ar tam pasiruošęs B.al Assadas.
Prisiėmė atsakomybę už sprogdinimą Jemene
„Islamo valstybės“ grupuotė prisiėmė atsakomybę už Jemeno sostinės mečetėje ketvirtadienį surengtą sprogdinimą, per kurį žuvo 25 žmonės. „Islamo valstybė“ skelbia, kad savižudis sprogdintojas smogė „husių bedieviams“, taip pavadindama šiitų sukilėlius, kurie pastaraisiais metais kontroliuoja sostinę Saną. Per sprogimą Sanos mečetėje, kuris įvyko maldininkams susirinkus į Id a Adhos (Aukojimo šventės) pamaldas, dar buvo sužeista dešimtys žmonių, pranešė medikai. Kaip sakė kruvino incidento Sanoje liudininkai, sprogimas nugriaudėjo Balilio mečetėje, esančioje netoli policijos akademijos. Pastaraisiais mėnesiais per Saną nusirito sprogdinimų, kuriuos „Islamo valstybės“ džihadistai rengė prieš šiitus, banga. Radikalios sunitų grupuotės šiitus laiko klaidatikiais. Irano remiami husių sukilėliai yra užėmę kelis Jemeno regionus, tarp jų ir Saną, kurią jie pradėjo kontroliuoti prieš metus. Provyriausybinės pajėgos, remiamos Saudo Arabijos aviacijos, pastaraisiais mėnesiais atsikovojo iš sukilėlių kai kurias pietines provincijas, taip pat antrąjį pagal dydį Jemeno miestą, Adeną.
Katalonija toliau kovos už nepriklausomybę
Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, kad regionui nereikės rengti referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, jeigu katalonų separatistų kandidatai laimės daugumą balsų sekmadienį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose. Tokiu atveju, Katalonija per pusantrų arba dvejus metus paskelbs nepriklausomybę, sakė jis, tikindamas, kad nenori niekam grasinti, tačiau jaučia pareigą gintis nuo „bauginimo kampanijos“, kuria jo oponentai bando „daryti įtaką balsavimui“. Ispanijos valdžia nenori prarasti Katalonijos, kurios ekonomika sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, todėl perspėja dėl baisių ekonominių ir finansinių atsiskyrimo pasekmių. Tuo tarpu A.Masas nori, kad Katalonija pasektų Škotijos pavyzdžiu ir rengtų referendumą dėl regiono atsiskyrimo, nors prieš metus balsavę škotai nusprendė likti Jungtinėje Karalystėje. Ispanijos vyriausybė blokuoja tokį planą, todėl A.Masas paskelbė, jog sekmadienio rinkimai į regiono parlamentą bus netiesioginis plebiscitas dėl regiono nepriklausomybės paskelbimo.
Paskelbta nauja Graikijos vyriausybės sudėtis
Antradienį vėlai vakare Graikijos premjeras Alexis Tsipras paskelbė naujos vyriausybės sudėtį, kuri, pasak šalies žiniasklaidos, akivaizdžiai rodo, kad jis tęs reformų ir bendradarbiavimo su kreditoriais politiką. Kaip pranešė valstybinei televizijai ERT1 Graikijos vyriausybės atstovė spaudai, finansų ministru vėl tapo Euklidas Cakalotos, kuris vasarą išsiderėjo su kreditoriais naują 86 milijardų eurų pagalbos paketą šaliai. Tęstinumo tikimasi ir Užsienio reikalų bei Gynybos ministerijose. Graikijos diplomatijos vadovu vėl tapo Nikos Kodzias, o gynybos ministru – Panos Kammenos iš dešiniosios Nepriklausomų graikų partijos, kuri yra premjero vadovaujamos „Syriza“ partijos koalicijos partnerė. Jau trečiadienį A. Tsipras vyksta į Briuselį dalyvauti ES viršūnių susitikime, skirtame migrantų sukeltai krizei. Kairioji „Syriza“ laimėjo sekmadienį įvykusius Graikijos parlamento rinkimus, iškovojusi 35,46 procento balsų. 300 vietų parlamente ji turės 145 mandatus, kadangi pagal įstatymą partija nugalėtoja papildomai gauna 50 vietų.
Skambina pavojaus varpais
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl cigarečių ir alkoholio vartojimo Europoje skambina pavojaus varpais, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Žemyne, be kita to, aktuali ir antsvorio problema, kuri didina riziką mirti nuo širdies ligų, vėžio ar kitų nepagydomų susirgimų. „Europiečiai geria ir rūko daugiau nei kiti. Mes esame pasaulio čempionai ir tai nėra geras rekordas“,– trečiadienį pareiškė PSO atstovė Claudia Stein. Jos teigimu, 59 proc. viso pasaulio žmonių yra nutukę bei turi viršsvorio problemų. Pasak pareigūnės, daugelis kitų šalių atitinkamus pavojus sumažino, o štai Europoje antsvorio ir tabako bei alkoholio vartojimo mastai ir toliau yra „pavojingai dideli“. „Todėl daugelis jaunų žmonių regione gali gyventi trumpiau nei jų seneliai“, - perspėjo ji. PSO duomenimis, Europoje antsvorį turi ar yra nutukę šiek tiek mažiau nei 60 proc. gyventojų, 30 proc. europiečių rūko, o gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui siekia 11 litrų per metus. Taip pat neramina ir vaikų nutukimo bei viršsvorio tendencijos – tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų turi viršsvorį.
Didina karines ambicijas
Rusija planuoja statyti antrą didelę karinę bazę netoli Ukrainos sienos. Cituodama viešus dokumentus, naujienų agentūra „Reuters“ trečiadienį pranešė, kad šalies Gynybos ministerija ketina seną karinę saugyklą Bogučaro mieste, už 45 km nuo Ukrainos sienos, paversti karine baze. Naujojoje karinėje bazėje Voronežo srityje tilptų daugiau nei 5 tūkst. karių ir 1 300 šarvuočių. Agentūra pridūrė, kad ministerija planuoja į naująją bazę Bogučare perkelti mechanizuotąją pėstininkų brigadą ir karius, apmokytus, kaip reaguoti į branduolines, biologines ir chemines atakas. Anksčiau šį mėnesį „Reuters“ pranešė, kad Maskva pradėjo statyti didelę karinę bazę netoli Valuikų miestelio, Belgorodo srityje, netoli Ukrainos sienos. Praėjusį penktadienį Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat davė nurodymą pasirašyti susitarimą dėl Rusijos aviacijos bazės įkūrimo Baltarusijoje. Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją karių ir ginklų siuntimu į prorusiškų separatistų regioną Rytų Ukrainoje. Maskva savo ruožtu atmeta bet kokius kaltinimus.
