Beniliukso šalys pasirašė svarbų susitarimą
Trys Beniliukso šalys – Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – trečiadienį susidarė bendrai stebėti ir saugoti savo oro erdvę, o toks susitarimas yra pirmasis tarp Europos Sąjungos valstybių. Nuo 2017 m. Belgijos ir Olandijos oro pajėgos paeiliui stebės Beniliukso oro erdvę. Liuksemburgas neturi karinių oro pajėgų, todėl tik leis skraidyti savo oro erdvėje kaimyninių šalių naikintuvams. Pagal šią bendrą misiją taip pat numatoma vykdyti vadinamąją „Renegade“ procedūrą – įtartinų civilinių orlaivių, galinčių kelti terorizmo grėsmę, atpažinimą. Šios šalys pirmosios Bendrijoje susitarė, kad jų oro pajėgos gali veikti visame šiame regione ir potencialiai atakuoti pavojų keliančius taikinius virš kaimyninės šalies teritorijos. Tokia sutartis kelia svarbių teisinių klausimų, dėl kurių tikriausiai dar bus įtemptai diskutuojama trijų šalių parlamentuose. Susitarimas dėl bendrų misijų palengvins Olandijos karinių oro pajėgų naštą. Nyderlandai planuoja savo senus naikintuvus F-16 iki 2019 m. pakeisti naujais F-35, bet tą programa vėluoja, o pirkimų kaina smarkiai išaugo.
Rytų Ukrainoje rasti 32 žuvę kalnakasiai
Gelbėtojai ankstų ketvirtadienio rytą rado 32 žuvusius kalnakasius Zasiadko akmens anglių kasykloje Ukrainos rytuose – kitą dieną po to, kai joje driokstelėjo galingas sprogimas, sakoma separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ Nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime.Pranešime taip pat nurodoma, kad vykdomas tų palaikų iškėlimas, o vienas kalnakasys tebėra dingęs.Zasiadko kasykla yra prie pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko, taip pat vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos tarp separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų.Sprogimas, kurio priežastis, kaip manoma, buvo susikaupusios metano dujos, driokstelėjo trečiadienį prieš 4 val., kai po žeme buvo 230 kalnakasių.Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienio vakarą paskelbė, kad ketvirtadienis bus nacionalinio gedulo diena. Šalies vadovas nurodė vėliavas nuleisti iki pusės stiebo ir atšaukti pramoginius renginius.Tiek Ukraina, tiek Rusija pasiūlė pagalbą ieškant gyvų likusių žmonių, bet separatistų pareigūnai sakė turintys pakankamai žmonių ir įrangos.
Čekija neigia ginkluotės pardavimus Rusijai
Pareiškimai, jog Čekijos bendrovės parduoda ginkluotę Rusijai, nepaisydamos Europos Sąjungos taikomo embargo, Prahoje buvo sutikti su priešiškumu, Lenkijos dienraštčiui „Rzeczpospolita“ anksčiau šią savaitę pranešus, kad Čekijos įmonės „Cairo CZ“ ir „EximArms“ pastaruosius metus eksportavo į Rusiją šaunamuosius ginklus, nors nuo 2014-ųjų rugpjūčio 1 dienos taikomas tokios prekybos embargas dėl karo Rytų Ukrainoje.Kaip pranešama, Čekijos bendrovės pardavė tūkstančius Vokietijoje pagamintų šaunamųjų ginklų („Heckler & Koch“ ir „SIG Sauer“), taip pat amerikietiškų „Bushmaster“ bei dešimtis tūkstančių šovinių.Tie ginklai populiarūs tarp medžiotojų ir šaudymo sporto entuziastų, bet juos taip pat naudoja specialiosios pajėgos visame pasaulyje, įskaitant JAV „Delta Force“ ir Britanijos SAS.Čekijos pramonės ir Užsienio reikalų ministerijos neigė kaltinimus, kad šalis neteisėtai aprūpina ginklais Rusiją.URM pabrėžė, kad Praha labai griežtai laikosi embargo, o bet kokie ginklų pardavimai yra susiję tik su sutartimis, pasirašytomis dar prieš paskelbiant tą draudimą.
Sučiuptas Meksikos narkotikų kartelio lyderis
Meksikos pareigūnai trečiadienį sučiupo narkotikų kontrabandininkų kartelio „Zetas“ lyderį Omarą Trevino, suduodama jau antrą skaudų smūgį tai grėsmingai grupuotei per pastarąją savaitę. Įtariamasis buvo suimtas viename prabangiame šiaurinio pramonės miesto Monterėjaus rajone. O.Trevino, už kurio sugavimą buvo siūloma 7 mln. JAV dolerių atlygis, buvo perėmęs vadovavimą karteliui po to, kai jo brolis Miguelis Angelis Trevino 2013 m. liepą buvo sučiuptas šiaurės rytinėje Tamaulipaso valstijoje. Jis laikomas „vienu iš pavojingiausių ir kraugeriškiausių nusikaltėlių Meksikoje“, sakė generalinės prokuratūros tyrimų vadovas Tomas Zeronas ir pridūrė, jog O.Trevino yra kaltinamas organizuotu nusikalstamumu, žmonių grobimu ir narkotikų kontrabanda. Šie areštai yra itin svarbūs Meksikos prezidentui Enrique Penai Nieto, nes jie žymi reikšmingas pergales kovoje su narkotikų karteliais, kai visuomenė piktinasi dėl vyriausybės nesugebėjimo užtikrinti saugumo. Ypač didelę įniršio bangą išprovokavo stringantis tyrimas dėl 43 studentų dingimo ir tikėtino nužudymo.
Iš Latvijos emigravo ketvirtis milijono žmonių
Per pastaruosius 14 metų iš Latvijos į užsienį emigravo 238 tūkst. žmonių, rodo Ekonomikos ministerijos paskelbti duomenys. Ministerijos atstovas Olegas Baranovas trečiadienį Seimo Pilietybės, migracijos ir visuomenės integracijos reikalų komitete sakė, kad per laikotarpį nuo 2000-ųjų iki 2014 metų Latvijos gyventojų sumažėjo 16 procentų. „Du trečdalius to skaičiaus sudaro emigrantai“, - sakė jis. Pasak O.Baranovo, emigracijos banga Latvijoje kilo 2009 metais ir nuo tada gyventi į užsienį išvyko 125 tūkst. žmonių. Pozityvu yra tai, kad nuo 2011 metų emigracijos mastai ėmė mažėti, o imigracijos - augti, nors atvykstančiųjų skaičius vis dar yra mažesnis už emigruojančiųjų, sakė Ekonomikos ministerijos atstovas. Pasak jo, pagrindinė priežastis, kuri skatintų latvius sugrįžti į gimtinę, būtų galimybė rasti gerai apmokamą darbą. Ekonomikos ministerija mano, kad latviai pradės grįžti, kai minimalus darbo užmokestis Latvijoje bus toks pats, kaip tose valstybėse, į kurias jie yra išvykę. Ekonomikos ministerija trečiadienį Seimo komitetams pristatė reemigracijos skatinimo priemones.
Kinijos Sindziange pernai žuvo per 450 žmonių
Daugiau negu 450 žmonių žuvo praeitais metais Kinijos neramiame Sindziango regione, kuriame dauguma gyventojų yra musulmonai, pranešė viena žmogaus teisių organizacija, nurodžiusi, kad aukų buvo daugiau tarp vietos uigūrų negu etninių kinų. Sindziangą krečiančius neramumus valdžia įvardija kaip „terorizmą“ ir kaltina „separatistus“. Informacija apie padėtį tame regione griežtai kontroliuojama valdžios, o Vašingtone įsikūręs Uigūrų žmogau teisių projektas (UHRP) savo analizei naudojo duomenis, randamus Kinijos ir užsienio žiniasklaidos pranešimuose, todėl visi skaičiai pateikiami su tam tikra paklaida. Pernai Sindziange smurtas nusinešė 457–478 žmonių gyvybių, nurodė UHRP, pridūrusi, kad sugebėjo nustatyti, jog 235–240 iš tų žmonių buvo uigūrai, o 80–86 – kinai. Bendras aukų skaičius pernai buvo daugiau negu dvigubai didesnis lyginant su 2013 m. Didėjantis aukų skaičius atspindi Kinijos naudojamą „perdėtą jėgą“ ir „blogėjančią saugumo aplinką“ nuo tada, kai šalies prezidentu prieš dvejus metus tapo Xi Jinpingas, sakoma pranešime.
Egipto teismas oficialiai atidėjo parlamento rinkimus
Egipto administracinis teismas antradienį oficialiai atidėjo šio mėnesio parlamento rinkimus, rinkimų komisijai pranešus, kad negalės laiku surengti rinkimų dėl teisinių kliūčių. Konstituciniam teismui sekmadienį išaiškinus, kad dalis rinkimų įstatymo prieštarauja konstitucijai, Vyriausioji rinkimų komisija suskubo ruošti naują kovo 21 dieną turėjusių prasidėti rinkimų tvarkaraštį. Šio formalumo prireikė, kol bus pataisytas įstatymas ir jį patvirtins prezidentas Abdelis Fattahas al Sisi. Skundą dėl įstatymo pateikę teisininkai sakė, kad pagal jame numatytą suskirstymą į apygardas rinkėjai nėra tinkamai atstovaujami. Šie parlamento rinkimai bus pirmieji nuo 2013 metų, kai tuometinis kariuomenės vadas A.F.Sisi nuvertė tuometinį islamistų palaikomą prezidentą Mohamedą Mursi. Po M.Mursi nuvertimo A.F.Sisi paskelbė apie planus priimti naują konstituciją, o paskui surengti prezidento ir parlamento rinkimus. Naujasis dokumentas buvo priimtas 2014 metų sausį, o A.F.Sisi prezidentu išrinktas tų pačių metų gegužę.
Nušalintas Nobelio taikos premijos komiteto pirmininkas
Prieštaringai vertinamas Norvegijos Nobelio taikos premijos komiteto vadovas antradienį buvo pažemintas pareigose iki eilinio komiteto nario pareigų – tai precedento neturintis žingsnis. Buvęs Norvegijos premjeras Thorbjoernas Jaglandas sulaukė kritikos 2009 metais, kai pradėjęs vadovauti komitetui skyrė prestižinę Nobelio premiją neseniai išrinktam Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai. Norvegijos Nobelio komiteto pirmininko pareigas iš Th.Jaglando perims dabartinė vicepirmininkė Kaci Kullman Five. Tačiau šis nušalinimas neištirpdys ledų Kinijos ir Norvegijos santykiuose, trečiadienį perspėjo Pekinas, tęsiantis giliai diplomatinei krizei dėl komiteto sprendimo skirti 2010-ųjų premiją kalinamam kinų aktyvistui Liu Xiaobo. Tas žingsnis išprovokavo didelį Pekino įtūžį. Nobelio komitetas yra nepriklausomas nuo vyriausybės, nors jos narius skiria Norvegijos parlamentas. Oslo pastangos atnaujinti politinius ryšius su antrąja didžiausia pasaulyje ekonomika buvo bergždžios, o Kinija laikosi pozicijos, kad Norvegija turi pademonstruoti iniciatyvą normalizuoti santykius.
