„Ar sovietmečiu gyventi buvo geriau?“, – paklausę šio vieno klausimo galite atspėti, už ką balsavo kas antras Lietuvos pilietis. Tokią keistą Lietuvos rinkėjų savybę aptiko ketvirtadienį nacionalinę rinkimų studiją pristatę Vilniaus universiteto Tarptautinio santykių ir politikos mokslų instituto ekspertai.
Tyrimui vadovavusios politologės Ainės Ramonaitės teigimu, jei sovietmetis vertinamas itin neigiamai, dažniausiai bus balsuojama už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, jei neutraliai – už socialdemokratus, o jei teigiamai – už Darbo partiją. Tuo tarpu už liberalus dažniausiai balsuoja sovietmečio nematęs jaunimas.
Tačiau, nors, kaip pažymi politologai, sovietmečio vertinimas yra kertinė politinių pažiūrų išraiška, politinės partijos šio kozirio savo rinkimų kampanijose beveik neišnaudoja.
„Iš pačių politikų pildytos apklausos manobalsas.lt projekte matyti, kad partijos ir kandidatai to neakcentuoja ir kuo toliau, tuo labiau požiūriai partijų viduje šiuo klausimu išplaukia. Tarp tų pačių socdemų yra didžiausia įvairovė. Tuo tarpu, pavyzdžiui, ekonomikos klausimais jie mąsto daug disciplinuočiau“, – sakė ji.
Politologė A.Ramonaitė dar pažymėjo, kad šis rinkėjų apsisprendimo už ką balsuoti motyvas niekaip nesusijęs su jų asmenine patirtimi, tai yra net ir manantys, kad šiuo metu gyvena daug geriau, žmonės gali vertinti sovietmetį kur kas optimistiškiau nei tie, kurie mano, kad jų gyvenimas pablogėjo.
„Tas sovietmečio vertinimas niekaip neįsipaišo į jokią vakarietišką teoriją. Nesuprasi net, ar tai vertybinis dalykas, ar pragmatinis. Tiesa, niekaip nepaaiškinama ir tai, kodėl didžioji dauguma apklaustųjų vis dėlto mano, kad jų statusas pablogėjo“, – pridūrė ji.
Pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, už ką balsuoji
Be to, politologai nustatė, kad Lietuvos piliečiai gyvena lyg dviejose atskirose bendruomenėse. Paklausus žmonių, už ką balsavo du artimiausi jiems žmonės, dažniausiai būdavo atsakoma, kad jų pasirinkimai buvo identiški.
„Galima sakyti, kad vieni žmonės gyvena kairiojoje aplinkoje, kiti žmonės – dešiniojoje. Tos aplinkos labai retai kada maišosi tarpusavyje. Kitaip tariant, mūsų visuomenė politiškai yra aiškiai stratifikuota. Nors politika, atrodo, yra nereikšmingas dalykas, bet net savo artimiausioje socialinėje aplinkoje žmonės nebendrauja su priešingų pažiūrų žmonėmis“, – teigė politologė A.Ramonaitė.
Pasak jos, dešiniojoje stovykloje beveik visi jauni žmonės, nurodę, kad jų tėvai ar artimieji balsavo už konservatorius, ir patys rinkosi šią partiją. Tuo tarpu kairiojoje pusėje, ypač tarp Darbo partijos rinkėjų, retas jų pripažino, kad ir tėvai balsuoja už „darbiečius“.
„Tą asimetriją gal sudaro disonansas tarp to, ką jie girdi šeimoje, ir to, ką girdi mokykloje. Dešinieji tą patį girdi ir šeimoje, ir mokykloje – viskas sutampa, tuo tarpu kairieji patenka į tokią situaciją, kai mokykloje girdi viena, o namuose – kita. Tada jie lengviau pasiduoda dar kitoms įtakoms“, – sakė ji.
Politologė nurodė, kad tokiu būdu turėdami regionuose aktyviai veikiančią jaunimo organizaciją „Darbas“ jaunų rinkėjų balsus lengvai pelno „darbiečiai“.
Rečiausiai apklaustųjų pasirinkimai sutapo su artimųjų, kai jie pripažino esantys „Tvarkos ir teisingumo“ partijos rinkėjai.
Dar vieną liniją, politologų nuomone, galima brėžti tarp jaunesnių ir vyresnių rinkėjų. Vyresnieji dažniau renkasi Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus arba socialdemokratus, o jaunesni – liberalus arba Darbo partiją.
Lyderio grožis – dar ne viskas
Politologė Jūratė Kavaliauskaitė teigė, kad, nors iki šiol vyrauja stereotipas, kad politikus rinkėjai renkasi iracionaliai ar pagal grožį, šis tyrimas tokią hipotezę paneigė.
Pasak jos, apklausus rinkėjus, paaiškėjo, kad net lyderių asmeninės savybės buvo vertinamos palyginti racionaliai – tai yra, daugiausia dėmesio buvo teikiama politikų patikimumui, atsidavimui Lietuvai, atsakingumui ir nuoširdumui.
Tuo tarpu organizaciniai sugebėjimai buvo svarbūs tik rinkėjams vertinant Algirdą Butkevičių, o fizinis lyderio patrauklumas lėmė tik Viktoro Uspaskicho ir Artūro Zuoko rinkėjų pasirinkimus.
Kiek lemia kampanija?
Be to, tyrimą atlikę politologai nustatė, kad rinkimų kampanija neturi esminės įtakos rinkėjų sprendimui, už ką balsuoti. Ekspertė Laima Nevinskaitė paaiškino, kad per apklausą dauguma žmonių tikino, kad jų asmeniškai politikų reklama išvis neveikia, bet pripažino, kad ji paveikia kitus rinkėjus.
Jos teigimu, rinkimų kampanijos paprastai turi stiprinantį poveikį ir galutinai įtikina ir taip linkusį už tą partiją ar politiką balsuoti žmogų. Pasak jos, tokių, kurie dar prieš prasidedant rinkimų agitacijai jau žino, už ką balsuos, yra beveik pusė visų rinkėjų. Tik 12 proc. rinkėjų pasirenka už ką balsuoti paskutinę akimirką – tai yra jau išklausę visas reklamas.
Pasak politologės Rūtos Žiliukaitės, Lietuvoje balsuoja tik pusė rinkimų teisę turinčių žmonių – dažniausiai tai asmenys, kurių aplinkoje yra politikų, kurie ja domisi ir apie ją kalbasi su artimaisiais. Be to, pastebima, kad dažniau rinkimuose dalyvauja labiau išsimokslinę žmonės ir pilietiškai aktyvesni asmenys.
Ar tiesioginiai merų rinkimai pateiks staigmenų?
Politologas Mažvydas Jastramskis nurodo, kad labai dažnai žmonės keliuose rinkimuose iš eilės balsuoja už tą pačią partiją. Ypač ištikimi, pasak jo, konservatorių rinkėjai, nes dviejuose rinkimuose iš eilės už Tėvynės sąjungą balsavo 9 iš 10 rinkėjų. Socialdemokratų atveju šis santykis taip pat nemažas – 7 iš 10.
Todėl politologas nurodo, kad šios partijos, vargu, ar gali sulaukti didesnio palaikymo artėjančiuose rinkimuose. Daugiausia šansų sublizgėti M.Jastramskis prognozuoja liberalams, nes jų elektoratas jaunas ir augantis.
Pasak jo, galima įtarti, kad tiesiogiai rinkdamiesi merus Lietuvos žmonės elgsis panašiai, kaip balsuodami už Seimo narius vienmantadėje ir daugiamandatėje apygardoje. Čia labai retai balsuojama už kairiąją partiją ir dešiniųjų kandidatą ir atvirkščiai.
Pasak politologo, rinkdamiesi atstovus savivaldoje, žmonės daugiausia dėmesio skiria partijų vietos lyderiams, jų keliamoms idėjoms, ir savivaldybės ekonominei situacijai.
„Baltijos tyrimų“ apklausa, kuria remdamiesi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertai parengė monografiją „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“, buvo atlikta 2012 m. pabaigoje, po Seimo rinkimų. Joje dalyvavo 1 500 gyventojų.
