Marsas, mūsų artimiausias kaimynas Saulės sistemoje, kažkada buvo kur kas panašesnis į Žemę. Prieš milijardus metų, Raudonoji planeta turėjo atmosferą, ją dengė jūros ir vandenynai, ir galbūt mikrobiniame lygmenyje netgi egzistavo gyvybė. Tačiau šiandien Marsas yra negyvenama ir suledėjusi dykuma. Kaip tai nutiko?

Pasak naujausių NASA kosminio zondo duomenų, aiškėja, jog didžiausia kaltininkė gali būti Saulė. Pasak mokslininkų, vadovaujančių Marso atmosferos ir kintamos evoliucijos misijai (Mars Atmosphere & Volatile Evolution, MAVEN), Marso atmosferą greičiausiai sunaikino intensyvi Saulės radiacija ir vėjai.

Mokslininkai teigia, kad tuomet iš vis dar jaunos mūsų žvaigždės atkeliavusios radiaciją spinduliuojančios dalelės susidūrė su Marso atmosfera ir po truputį išstūmė ją tiesiai į kosmosą. Tyrimai rodo, jog ši kaita Marse vyko per pirmąjį milijardą metų po mūsų Saulės sistemos gimimo (ji iš viso egzistuoja jau 4,6 mlrd. metų).

Tačiau kyla klausimas: jeigu Saulė sunaikino Marso atmosferą, kaip to paties likimo išvengė dar arčiau Saulės esanti Žemė?

„Žemėje mes turime stiprų magnetinį lauką, kuris sulaiko Saulės vėjus toliau nuo planetos, tad jie tiesiogiai nekontaktuoja su atmosfera“, - aiškina vyriausiasis MAVEN misijos tyrėjas Bruce‘as Jakosky.

Marsas taip pat turėjo magnetinį lauką, kai planeta tik susiformavo, apsaugantį ją panašiai, kaip tą daro Žemės ir Merkurijaus magnetiniai laukai. Tačiau MAVEN mokslininkai teigia, kad jis pranyko maždaug prieš 4,1 mlrd. metų.

„Manome, kad magnetinio lauko išnykimas ir lėmė, kad dingo visa Marso atmosfera“, - sakė Jakosky.