Šį mėnesį prezidentas Barackas Obama oficialiai tapo ilgiausiai kare dalyvaujančiu Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis praspjovė Lyndoną Johnsoną, Abrahamą Linconą ir, juo labiau, George’ą W. Bushą. Šį labai abejotinos garbės titulą Obama įgavo gegužės 6-ąją, pastebi „The New York Times“.
Tačiau tai dar ne pabaiga. Tolo gražu! Iki jo antrosios kadencijos pabaigos likus aštuoniems mėnesiams, o Amerikos karinėms pajėgoms kovojant net keliose vietose, Obama beveik garantuotai taps pirmuoju JAV prezidentu, visus aštuonis prezidentavimo metus pravadovavusiu mūšiui.
Šis Obamos, kaip karingiausio šalies prezidento, statusas atrodo neįtikėtinas, kai prisimename jo pirmąją rinkiminę kampaniją 2008-aisiais, kai jis pozicionavo save kaip antimilitaristinį kandidatą ir žadėjo užbaigti karus, kuriuos po Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių pradėjo Bushas.
Tačiau realybė yra ta, kad 44-asis Amerikos prezidentas per septynerius prezidentavimo mrtus patvirtino karinius veiksmus septyniose šalyse. Irake ir Afganistane, be abejo. Taip pat Libijoje, Pakistane, Somalyje ir Jemene. Visai neseniai Obama pranešė paskirsiąs 250 Specialiųjų pajėgų karių į karo nualintą Siriją.
2011-ųjų spalio 21 dieną – likus maždaug metams iki jo kandidatavimo antrajai kadencijai – Obama iš Baltųjų rūmų pranešė, kad rengiasi sugrąžinti kiekvieną Irake esantį JAV kareivį namo. „Mūsų kariai garantuotai šventes sutiks namie“, – tuomet kalbėjo jis.
Kas nutiko vėliua visi gerai žinome – nauja organizacija, pasivadinusi „Islamo valstybe“, okupavo milžinišką teritoriją Irake ir paskelbė tenai radikalių sunitų „kalifatą“.
2014 metais – taip sutapo, kad prieš pat tų metų šventes – Obama Irake dislokavo 475 amerikiečių karius. Nuo to laiko atgal į Iraką jis išsiuntė daugiau nei 5000 amerikiečių karių, ekspertų ir patarėjų. Anksčiau šį mėnesį kruviname amerikiečių pajėgų susidūrime tarp amerikiečių pajėgų ir ISIS kovotojų.
2014 metais Obama pažadėjo visus iki vieno amerikiečių karius atitraukti iš Afganistano iki savo prezidentavimo pabaigos 2016-aisiais. Tačiau neseniai jis buvo priverstas šio pažado išsižadėti po to, kai Talibano ofenzyva baigėsi didelėmis islamo fundamentalistų grupės okupuotomis teritorijomis. Tūkstančiai JAV karių ir toliau lieka dislokuoti Afganistane.
„Obama karinius veiksmus laiko instrumentu, kurį jis yra priverstas panaudoti, nors ir labai nenoriai, – sako Johnso Hopkinso universiteto karo istorikas Eliotas A. Cohenas. – Tačiau mes toliau vykdome tuos ilgus ir sakyčiau ganėtinai keistus karus. Mes nužudome daug žmonių. Mes patys prarandame savo karius.“
„Kad ir kiek daug trūkumų turėjo Bushas, jis bent jau pasižymėjo vidiniu troškimu laimėti“, – pridūrė Cohenas.
Obamos gynybos sekretoriaus padėjėjas tarptautinio saugumo reikalams 2012-2015 metais Derekas Cholletas prezidento užsienio politiką apibūdino optimistiškai ir legalistiškai.
„Tai skirtumas tarp karo prezidento ir kariaujančio prezidento“, – sakė Cholletas.
2009-aisiais Obama laimėjo Nobelio taikos premiją. Norvegijos sostinėje Osle veikiantis komitetas, skiriantis apdovanojimo laimėtojus, Obamą apdovanojimo laureatu paskelbė praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai šis tapo prezidentu.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premijos komitetas pažemino pareigose Thorbjoerną Jaglandą, kuris pirmininkavo komitetui, kai šis naujai išrinktam Jungtinių Valstijų prezidentui įteikė šį prestižinį apdovanojimą. 65-erių Jaglandui tai buvo pirmieji pirmininkavimo metai, kai jo komitetas tarptautinį apdovanojimą įteikė Obamai už jo „įspūdingas pastangas stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp šalių“.
