Katalonijos lyderis antradienį pranešė atidedantis oficialų nepriklausomybės nuo Ispanijos paskelbimą, atitraukdamas šalį nuo konstitucinės krizės slenksčio.
Carlesas Puigdemontas, Katalonijos parlamento lyderis, paskelbė, kad regionas „užsitarnavo teisę“ į nepriklausomybę nuo Madrido. Tačiau jis Katalonijos parlamentui Barselonoje pasakė norintis rasti išeitį iš po ginčytino spalio 1-osios referendumo susidariusios politinės aklavietės.
„Iš referendumo rezultatų spalio 1-ąją matyti, kad Katalonija užsitarnavo teisę būti nepriklausoma valstybe. Ji užsitarnavo teisę būti išgirsta ir gerbiama“, - sakė Puigdemontas Katalonijos parlamento deputatams.
„Aš ginsiu Katalonijos žmonių mandatą tapti nepriklausoma respublika“, - sakė jis, o jo žodžius posėdžių salėje palydėjo plojimai.
Tačiau po to jis pridūrė, kad parlamentas turėtų susilaikyti nuo oficialaus nepriklausomybės paskelbimo ir pirmiausia siekti dialogo su vyriausybe. Jis nepatikslino, kokia forma galėtų vykti tokios derybos ir kas joms tarpininkautų. Puigdemontas ir kiti deputatai po to pasirašė simbolinę nepriklausomybės deklaraciją.
Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria atmetė Puigdemonto veiksmus, sakydama: „Katalonijos prezidento kalba yra kalba žmogaus, kuris nežino, kur eina ir ką nori daryti.“
Puigdemontas taip pat negali priversti Madrido derėtis, sakė ji reporteriams: „Dialogas demokratijoje vyksta pagal taisykles ir negali jų kurti taip, kaip tau patinka.“
Tuo tarpu ispanų premjeras Mariano Rajoy trečiadienio rytą sušaukė nepaprastąjį ministrų kabineto pasitarimą. Jis anksčiau buvo sakęs, kad atsisakys rengti derybas su Katalonija tol, kol Puigdemontas neatsisakys savo nepriklausomybės siekių.
Ispanija pateko į politinę krizę po to, kai prie6taringai vertinamame referendume balsavę Katalonijos rinkėjai atidavė 90 proc. savo balsų už nepriklausomybę. Tačiau jame dalyvavo tik 43 proc. visų balsavimo teisę turinčių regiono gyventojų. Referendumas taip pat buvo paskelbtas nelegaliu Ispanijos Aukščiausio teismo.
Madridas ir Europos Sąjunga jau anksčiau nurodė Puigdemontui nepasirašyti vienašalės nepriklausomybės deklaracijos. Ispanijos vyriausybė įspėjo jį nesiimti jokių „neatšaukiamų“ veiksmų.
Po Katalonijos lyderio kalbos antradienį, prieš nepriklausomybę pasisakančios „Ciutadans“ partijos Katalonijos skyriaus lyderė Ines Arrimadas apkaltino Puigdemontą siekiant suskaldyti regioną.
„Katalonijos žmonės nėra vieningi, ir tai dėka jūsų“, - sakė ji, atmesdama Puigdemonto teiginius, kad regionas vieningai trokšta nepriklausomybės.
„Dauguma katalonų tiki, kad Katalonija yra jų žemė, Ispanija yra jų šalis, o Europa yra jų ateitis“, - sakė Arrimadas po Puigdemonto sprendimo nukelti nepriklausomybės paskelbimą antradienį.
Kiek anksčiau Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas taip pat paragino Puigdemontą susivaldyti. „Argumentų jėga visada yra stipresnė už jėgos argumentą“, - sakė jis Briuselyje.
Ada Colau, Barselonos merė ir įtakinga šalies politinė figūra, kuri kritiškai atsiliepė apie abi puses ir ragino deeskaluoti konfliktą, padėkojo Puigdemontui savo „Twitter“ paskyroje už tai, kad jis pasirinko „dialogą ir tarpininkavimą“, bei teigė, jog dabar atėjo metas „Rajoy ir kitoms politinėms jėgoms žengti savo žingsnį“.
Barselonoje žurnalistų kalbinti katalonai taip pat reiškė dviprasmius jausmus išklausę per televiziją transliuotą Katalonijos lyderio kalbą.
„Aš esu šoke, – sakė 34-erių Angela Grabulosa. – Tai ne ta deklaracija, kurios tikėjomės. Nežinau, kas dabar bus. Lauksime, kol kažkas paaiškės.“
Ji sakė tikėjusis aiškios nepriklausomybės deklaracijos, bet pridūrė: „Turiu vilties, kad dabar prasidės teisinis procesas sukurti mūsų naują konstituciją ir naują valstybę.“
31-erių Maria Miro sakė, kad kol kas kelias į nepriklausomybę buvo nuviliantis.
„Dar per anksti ką nors sakyti, – sakė moteris, laikydama Katalonijos vėliavą. – Žmonės, kurie sugrįžo namo, turės vėl išeiti į gatves ir pakartoti tai, ką darė iki šiol. Referendumą laimėjo dauguma. Daugybė žmonių nori nepriklausomybės ir ją nukelti yra klaida.“
