Antradienį išplatinta Senato Žvalgybos komiteto ataskaitos santrauka (žr. straipsnį „Paviešinta slapta CŽV veikla“), kurioje apžvelgiama CŽV kalinimo ir tardymo praktika 2001-2009 metais, su visomis savo siaubingomis detalėmis, kai kuriuose valdančiuosiuose sluoksniuose buvo sutikta su tam tikru katarsiu.
„Tai žymi paskutinę mūsų istorijos pastraipą“, – išplatintame pareiškime sakė valstybės sekretorius Johnas Kerry. Jis kalbėjo apie tai, kad šis istorijos tarpsnis „daugiau kaip penkerius metus yra praeityje“, nes prezidentas Obama nutraukė šią programą pirmąją savo kadencijos savaitę. Pats Obama pripažino, kad „kai kurie iš šių veiksmų prieštaravo mūsų vertybėms“ ir drauge išreiškė viltį, kad ši „ataskaita padės mums palikti šias technikas praeityje, kur joms ir vieta“.
Tačiau vieno tamsaus istorijos puslapio pabaiga apytikriai sutapo su naujo pradžia – to, kuris šiandien vis dar yra labai plačiai atvertas. Jau 2004-aisiais, pažymi Micah Zenko iš Užsienio reikalų tarybos, CŽV ėmė mažinti įtariamųjų sulaikymo ir tardymo programos apimtis, vietoj to žudydami juos per bepiločių lėktuvų atakas. (Bepiločių lėktuvų programas turi ir CŽV, ir Pentagonas, tačiau didžiąją dalį antpuolių atlieka CŽV.) Dar pernai Zenko pažymėjo, kad šį sprendimą nulėmė pačios CŽV 2004 metais atlikta vidinė sulaikytųjų tardymo programos analizė. Ataskaitoje CŽV generalinis inspektorius daro išvadą, kad CŽV tardymo technikos galimai pažeidžia JT Konvenciją prieš kankinimą, o kai kurie pareigūnai galėtų už tai būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Būtent ši ataskaita prieš 10 metų tapo pagrindine priežastimi, kodėl CŽV nuo įtariamųjų sulaikymo perėjo prie jų žudymo.
Šis pokytis jau buvo prasidėjęs, kai postą perėmė Obama, pažadėjęs ne tik užbaigti kankinimus, tačiau ir įvykdyti visuotinę terorizmu įtariamų užsienio piliečių kalinimo reformą, kurios svarbia dalimi turėjo būti kalinimo centro Gvantanamo įlankoje uždarymas (6 įtariamuosius šį savaitgalį perkėlus į Urugvajų, Gvantanamo kalėjime, po pažadų praėjus 5 metams, tebėra 136 sulaikytieji.) Tačiau nauja ilgalaikio sulaikymo politika įtariamiesiems terorizmu reiškė „nacionalinio saugumo, teisinių ir politinių iššūkių painiavą, dėl kurios šis klausimas tapo vienu labiausiai neišsprendžiamų dalykų [Obamos] kare su terorizmu“, savo knygoje „Kill or Capture“ rašo žurnalistas Danielis Klaidmanas. Dėl šių priežasčių atsirado strategijos vakuumas, kuriame „negalėjimas sulaikyti įtariamųjų terorizmu sukūrė ydingas paskatas įtariamuosius arba paleisti, arba nužudyti“, rašo Klaidmanas.
Nors JAV bepiločių lėktuvų programa prasidėjo Busho valdymo laikais prieš maždaug dešimtmetį, Obama per penkis savo valdymo metus šią programą labai žymiai sustiprino ir išplėtė. Zenko teigimu, Obama davė leidimus surengti 9 kartus daugiau atakų nei jo pirmtakas. Šių atakų aukų skaičius plačiai varijuoja; Zenko pateikia duomenis, gautus iš nevyriausybinių organizacijų ataskaitų – jo duomenimis, iki šiol buvo nužudyta apie 3 500 žmonių. Į ši skaičių patenka ir nenustatytas kiekis civilių, kuris gali siekti apie trečdalį visų aukų. Tiesa, Obamos administracija „visus karinio amžiaus vyrus atakų zonose laiko kovotojais“, tad, oficialiais duomenimis, žuvusių civilių skaičius yra mažesnis.
Tačiau nepaisant milžiniško skirtumo tarp CŽV suimtų ir kankintų (119) bei bepiločių lėktuvų nužudytų (3 500) žmonių skaičiaus, nepanašu, kad kažkas imtųsi tirti ir pastarąją programą. „Kovotojai už žmonių teises ir skaidrumą (dažniausiai demokratai) savo atstovų veiklos tirti paprastai nelinkę, – aiškina Zenko. – Be to, aš tai pabrėžiu kiekvienoje visuomenės nuomonės apklausoje – amerikiečiams priimtiniau įtariamuosius terorizmu žudyti, nei juos kankinti.“
Komentuodamas išplatintą ataskaitą Obama sugebėjo rasti ir šviesiąją pusę, konstatuodamas, kad „viena iš savybių, dėl kurių Amerika yra išskirtinė, tai mūsų ryžtas atvirai žvelgti į savo praeitį, pripažinti klaidas, keistis ir elgtis geriau“. Tačiau tas ryžtas irgi yra ribotas. Trečiadienio įraše savo tinklaraštyje Zenko klausia: jei 119 CŽV kalinių „nusipelno viešos apskaitos, ar to nenusipelno ir 3 500 nužudytųjų?“
