Naftos kainos antradienį pasiekė savo žemiausią lygį nuo 2009-ųjų, o šį nukritimą daugiausiai lėmė nerimas dėl pernelyg didelės žaliavinės naftos pasiūlos ir OPEC (angl. The Organization of the Petroleum Exporting Countries, tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes) atsisakymas mažinti produkciją.
Pasiūla jau viršija paklausą visu milijonu barelių per dieną, teigia ekspertai, ir tai paskatino ne tik besitęsianti JAV skalūnų ir gamtinių dujų produkcija bei nesiliaujantis naftos gręžimas Saudo Arabijoje, bet taip pat ir sulėtėjęs ekonominis augimas JAV, Europoje ir Azijoje.
„Jeigu inventorius ir toliau didės, naftos rinkos dalyviai greičiausiai dar labiau sumažins kainas, kaip kad pastebime šiuo metu, - sako Stevenas Kopitsas, Prinstono energetikos patarėjų konsultacijų įmonės vadybos direktorius. – Savaime suprantama, tai yra negerai tiek mažoms, tiek didelėms naftos kompanijoms. Rinkos situacija galiausiai susitvarkys, bet kol kas vis dar atrodo, kad mes turime naftos perteklių.“
Naftos kainų etalonu laikoma „West Texas Intermediate“ žaliavinė nafta nuo penktadienio nukrito daugiau nei 6 proc. iki $40, palyginus su $112 pakilimu pernai vasarą. Tuo pačiu metu OPEC nariams nepavyko susitarti, ar reikia nustatyti produkcijos lubas.
Saudo Arabija, kol kas didžiausia OPEC naftos gamintoja, teigia, kad šaliai būtina nusistatyti maždaug $100 už barelį kainą, kad būtų subalansuotas jos biudžetas, bet ji taip pat nerodo daug noro sulėtinti savo naftos produkciją. Ekspertų teigimu, taip Saudo Arabija siekia išlaikyti rinkos dalį ir iš jos išstumti JAV skalūnų ir gamtinių dujų gamintojus, kurie į rinką įneša didelį kiekį naftos, bet ją išgauna iš brangesnių ir nepopuliarių naftos gavybos būdų.
Tuo tarpu patys JAV naftos ir gamtinių dujų tiekėjai, nepaisant dešimčių tūkstančių etatų sumažinimo, ir toliau išlieka atsparesni kainų kritimui nei tikėjosi Saudo Arabijos ir netgi Amerikos analitikai. Nors produkcijos lygiai šiek tiek nukrito, jie sumažėjo ne taip baisiai, o tiekimas vis dar išlieka aukštesnis nei prieš ketverius metus.
„Šis kainų kritimas nėra labai staigus, - šią savaitę duodamas interviu kanalui CNBC sakė energetikos sekretorius Ernestas Monizas. – Reikia manyti, kad laikui bėgant pamatysime lėtą tų kainų augimą ir produkcija bus atgaivinta.“
Žemos naftos kainos taip pat sutaupė daug pinigų prekybos linijoje – vairuotojams, krovinių gabenimo kompanijoms ir kai kuriems gamintojams. Vidutinė JAV benzino kaina antradienį pasiekė $2.02, t.y. atpigo beveik 64 centais lyginant su praėjusių metų vidurkiu.
Nepaisant to, kol horizonte nesimato produkcijos lėtėjimo užsienyje, tol naftos gamintojų iki pat antros 2016 m. pusės lauks „sunki kelionė“, prognozuoja konsultacijų įmonė „Wood Mackenzie“. Irakas ir Rusija jau pareiškė neribosiantys savo naftos produkcijos, o Iranas prisiekė padidinti ją, kai tik šaliai bus panaikintos sankcijos.
Visa tai gali reikšti prastas naujienas toms šalims, kurių biudžetas yra smarkiai priklausomas nuo pelno iš naftos. Nors Saudo Arabija šį rugpjūtį vis dar turėjo $654 mlrd. rezervo, šalis jau išnaudojo beveik $100 mlrd. iš praėjusių metų.
Be kita ko, per sekmadienio rinkimus pirmą kartą per 16 metų parlamento daugumą užsitikrinusi Venesuelos opozicijos partija jau pasižadėjo reformuoti nuo naftos priklausomą šalies ekonomiką, kurios krachas priartino Venesuelą prie žlugimo ribos. Rusijai, kurios maždaug pusė federalinio biudžeto priklauso nuo naftos pardavimų, taip pat smogė krentančios naftos kainos kartu su Vakarų ekonominėmis sankcijomis, įvestomis dėl provokatyvaus šalies elgesio Ukrainoje. Na, o Nigerijos reformistinė vyriausybė jau buvo priversta pasirašyti išlaidų planą, kuriuo prognozuojama naftos kaina sumažinama nuo $53 už barelį šiais metais iki $38 už barelį ateinančiais.
„Įvertinus karinę ir politinę situacijas Vidurio Rytuose, Rusijoje, Nigerijoje, Venesueloje ir kitur, yra labai daug potencialios rizikos, kuri gali tapti rinkos realybe ir sukelti dar vieną smūgį naftos sektoriui“, - įspėja Paulas Sullivanas, ekonomikos profesorius Nacionalinės gynybos universitete ir Džordžtauno universiteto profesorius adjunktas.
