Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.
Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. O štai dirbtinis intelektas tokio sugebėjimo pats neturi, jį reikia išmokyti. Kaip tai padaryti? Ogi pasitelkti skaičių kalbą! Kiekviena nuotrauka kompiuteriui tėra iš daugybės nulių ir vienetų sudarytas failas. Skaičiai tiksliai nusako kiekvieno nuotraukos taško spalvą. Kompiuteris gali išmokti palyginti nuotraukoje esantį žmogų apibūdinančius skaičius su tais, kuriuos jau anksčiau buvo išsaugojęs savo duomenų bazėje, t.y. su kita to paties asmens nuotrauka. Tiesa, ne visada viskas taip paprasta. Kolegą, užsidėjusį akinius, mes vis tiek be vargo atpažintume. O štai kompiuteriui tai rimtas iššūkis – juk pasikeitė ir žmogaus veidą nusakantys skaičiai! Šio iššūkio imasi matematikai-teoretikai, kuriantys veido atpažinimo algoritmus, kurie veiktų net ir tada, kai pasikeičia žmogaus šukuosena, lūpų spalva, veido išraiškos. Programuotojai teorinius algoritmus paverčia į praktiškai pritaikomus programinius kodus, kuriuos galėtų vykdyti kompiuteris.
Viena iš šios technologijų srities lyderių – lietuvių įsteigta įmonė „Neurotechnology“. Lietuvių kurtus algoritmus į savo sistemas integruoja kompanijos visame pasaulyje: oro uostai, verslo centrai, bankai, viešbučiai, robotų kūrėjai ir t.t. Tik pagalvokite – į pastatą įėjus nepageidaujamam asmeniui, apsaugos darbuotojai tą pačią sekundę gauna įspėjantį pranešimą. Oro uostuose žmonių veidus atpažįstantys kompiuteriai pagreitina keliautojų dokumentų patikrą ar net padeda sulaikyti ieškomus asmenis. Tokia pati sistema praverčia ir darbo laiko apskaitoje – darbuotojams užtenka žvilgtelėti į kamerą atėjus į darbą ir išeinant, nebereikia nešiotis specialių kortelių ar įsidėmėti kodų. Nėra jokios abejonės, kad vaizdo atpažinimo technologijos ateityje bus pritaikomos vis įvairesnėse gyvenimo srityse, o matematikų ir programuotojų paklausa didės. Štai ir atsakymas, kodėl verta spręsti sudėtingus matematikos uždavinius.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti per LRT Kultūros kanalą ir „YouTube“ paskyrą „Mokslo sriuba“.
„Mokslo sriubos“ informacija
