Uždek man Vėlinių žvakelę,

 Uždek mažytį žemės žiburėlį  

 Kad aš iš tolo jį matyčiau  

 Pajusčiau, kad prisimeni mane,

 Uždek man Vėlinių žvakelę...

Skambant gražiai vargonų muzikai, ramūs ir susikaupę į Jaunimo Centro koplytėlę rinkosi mokiniai, mokytojai, mokinių tėveliai.  

Vėlinės...

Paminėti, prisiminti, pasimelsti ir mintimis pabūti su savo brangiais mylimaisiais, kurie jau baigė žemės kelią...

Seselės Laimutės paprašyti, mokiniai atsinešė savo mirusių artimųjų nuotraukas, uždegė žvakeles. Pasigirdus nuostabiai Hendelio „Dignare“ (giesmę giedojo muzikos mokytoja Danguolė Pažemeckienė) prasidėjo šv. Mišios. Jas atnašavo kunigas Gediminas Keršys.  

Jautrūs ir šilti kunigo žodžiai, ilgesingos giesmės, privertė visus susimąstyti,  pagalvoti apie gyvenimą čia, amžinąjį  gyvenimą, apie tuos, kurių jau su mumis nėra, kurie jau Dievo karalystėje...

 Su tais, kurie dangun išėjo,

 Su tais norėčiau pabūt  

 Su tais, kurie gyvent skubėjo,

 Su tais norėčiau pabūt...

„Angelai“ – giesmė, kurią pabaigoje sugiedojome kartu su mokiniais, paruoštais muzikos mok. Danguolės, tarsi tikrai davė sparnus mintims nukeliauti ten, kur dabar mūsų Angelai, saugantys ir globojantys mus iš aukštai...  

Amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie  

Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia...

Ačiū gerb. Kunigui Gediminui, muzikos mokytojai Danguolei Pažemeckienei ir mielai Seselei Laimutei.

Mokiniai klasėse pasikalbėjo apie savo mirusius artimuosius. Šeštadienis mokykloje buvo kitoks – vyravo rimtis ir susikaupimas.

Mokytoja Evelina Karalienė