Jau keletą metų profsąjungų remiamas „Kovokite dėl 15 dolerių“ sakinys yra vienas populiariausių liberalų šūkių. Minimalaus atlyginimo didinimo idėja atspindi žmonių susirūpinimą pajamų nelygybe.
Pastaraisiais metais ši idėja virto rinkiminėmis bei įstatymų leidimo pergalėmis. Artėjančiais metais minimalus 15 dolerių už valandą darbo atlyginimas turėtų būti įgalintas Los Andžele, San Fransiske, Pitsburge, Vašingtone, San Marke, Teksase bei Misuloje. Kalifornija bei Niujorkas svarsto apie visoje valstijoje galiojantį didesnio minimalaus atlyginimo įstatymą.
Yra tik viena problema. Minimalaus atlyginimo didinimas nebūtinai reiškia didesnes pajamas įgūdžių nereikalaujančius darbus dirbantiems darbuotojams.
2014 metais Sietlo valdininkai įgalino didėjantį 15 dolerių už valandą minimalaus atlyginimo įstatymą. Nors šios ribos dar nebuvo pasiekta, Vašingtono universiteto bei Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro duomenims, darbdaviai, kompensuodami išlaidas padidėjusiems atlyginimams, buvo priversti mažinti darbo valandas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog iki 13 dolerių už valandą padidintas minimalus atlyginimas, vidutiniškai atlyginimus padidino vos 3 procentais. Tuo pat metu darbdaviams teko 9 procentais sumažinti darbo valandas. Tai reiškia, jog iš tiesų vidutiniškai mieste atlyginimai buvo 6 procentais mažesni.
Dėl tokių pakitusių darbo sąlygų žmonėms bus sunkiau gauti darbą arba dirbti norimą valandų skaičių. Tai taip pat reiškia, jog miestas gaus mažesnes pajamas iš mokesčių.
Nors idėja ir prikausto dėmesį, rezultatai neturėtų stebinti. Minimalus Sietlo atlyginimas yra dvigubai didesnis nei likusioje šalyje. Nelogiška taip spausti darbdavius ir nesitikėti neigiamų padarinių. Kitos šalies bendruomenės turėtų atkreipti dėmesį, kad 15 dolerių už valandą minimalus atlyginimas yra per daug net Sietlui – vienam turtingiausių ir labiausiai klestinčių miestų visoje šalyje, kuriame įkurtos tokios įmonės kaip „Amazon“ bei „Microsoft“. Jeigu to per daug Sietlui – to per daug ir visur kitur.
Nėra jokių abejonių, jog tai tikrai ženkliai per didelis atlyginimas, kad jis būtų įgalintas šalies mastu, kaip to nori kai kurie įstatymų leidėjai. Jeigu atokių vietovių darbdaviams teks mokėti 15 dolerių už valandą savo darbuotojams, jie turbūt bus priversti ne tik mažinti darbo valandas, bet ir visai užsidaryti.
Geras galimų padarinių indikatorius yra Puerto Rikas. Kadangi tai yra JAV teritorija, čia taip pat galioja federalinis 7,25 dolerių už valandą minimalus atlyginimas. Tačiau Puerto Riko ekonomika yra žymiai prasčiau išvystyta nei likusių 50 valstijų. Vidutinės metinės Puerto Riko gyventojų pajamos yra dvigubai mažesnės nei likusių Jungtinių Valstijų gyventojų. Dėl to atsiranda labai didelis skirtumas tarp sąžiningo rinkos atlygio už darbą ir to, ką liepia mokėti Vašingtonas. Šis skirtumas labai skaudžiai atsiliepė Puerto Rikui ir yra viena iš priežasčių, dėl kurių sala jau keletą metų kenčia nuo fiskalinės krizės.
15 dolerių už valandą minimalaus atlyginimo rėmėjai abejoja tokių teiginių pagrįstumu. Jie dažnai cituoja kitus tyrimus, kurie įrodė šiek tiek neutralesnius padarinius. Nors vienas tyrimas tikra neparodo realybės, tai yra pats naujausias bei patikimų, politiškai nešališkų ekonomikų atliktas tyrimas. Be to, norintys kažką padidinti turėtų stengtis įrodyti, kad ekonomika su tuo susitvarkys, o ne bergždžiai bylinėtis su tvirtesnius įrodymus turinčiais skeptikais.
Šalies valstijos ir bendruomenės turi įkvėpti, sumažinti tempą ir atidžiai stebėti, kas vyks Siele artėjančius keletą metų.
