Siekiant ekonomikos augimo, Vyriausybė turi efektyviai valdyti jos kontroliuojamas įmones bei užbaigti darbo santykių reformą, teigia prezidentė. Dalia Grybauskaitė taip pat mano, jog reikia reformuoti švietimo sistemą.
Laukia dėmesio valstybės įmonėms
„Užtikrinti stabilaus ūkio augimą vis vien reikės, o tai reiškia garantijas žmonių pensijų ir darbo užmokesčio augimui. To reikia, nes mūsų regione kol kas tiek atlyginimai, tiek pensijos yra vieni žemiausių. Tam užtikrinti reikia Vyriausybei skirti daugiau dėmesio valstybės įmonių veiklos efektyvumui užtikrinti, kokybiškų reformų užbaigimui ir ypač Darbo kodekso srityje, darbo užimtumo, valstybės tarnybos, sveikatos ir švietimo srityse“, - metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentė. Anot jos, reikia reformuoti profesinį mokymą, ir prezidentė yra pasirengusi teikti tam būtinas įstatymų pataisas.
Vertina V. Vasiliausko profesionalumą
Prezidentė teigia nematanti priežasčių, kodėl turėtų nesiūlyti Vito Vasiliausko antrai Lietuvos banko vadovo kadencijai.
„Vertinu gerai, nes tai profesionalus žmogus, dirbęs praktiškai visą savo karjerą Finansų ministerijoje, taip pat ir viceministru. Matome, kad euro įvedimas taip pat įvyko sklandžiai, praktiškai sklandžiausiai iš visų 19-os valstybių patirties. Taigi, bent jau aš asmeniškai neturiu jokių priežasčių, kodėl negalėčiau arba nenorėčiau teikti jo antrai kadencijai“, - ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentės į postą prieš 5 metus pasiūlyto V.Vasiliausko kadencija baigiasi šiemet balandį - centriniam bankui jis vadovauja nuo 2011 metų balandžio 16 dienos.
Finansų viceministru V.Vasiliauskas dirbo 2001-2004 metais, po to jis dirbo advokatų kontoroje „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ (dabar „Valiūnas Ellex“), be to, jis yra dirbęs Mokesčių inspekcijoje, Finansų ministerijoje, dalyvavo Lietuvos derybose su Europos Sąjunga darbo grupės veikloje.
Atsiribojo nuo teiginių apie naują instituciją
Šios savaitės pradžioje teigusi, kad po tragedijos Kėdainiuose reikia kurti naują Vaiko teisių apsaugos inspekciją, ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiribojo nuo šių savo teiginių.
„Niekada nesu pasakiusi: institucijos papildomai kaip tokios“, - metinėje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovė.
„Aš pasakiau - naujos funkcijos, inspekcinės. Šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Svarstymų vaiko teisių apsaugos klausimais imtasi, kai praėjusį savaitgalį vyras Kėdainių rajone, įtariama, nužudė su savo vaikus įmetęs juos į šulinį.
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį ji taip pat sakė, kad dėl tragedijos Kėdainių rajone atsakomybė tenka visiems ir suversti kaltę kokiai nors vienai institucijai būtų „nelabai produktyvu“ ir „beprasmiška“. Ji sakė, jog dabar svarbiau dėmesį skirti sprendimams, kad tokių įvykių išvengtume. Ji taip pat žadėjo teikti pataisas, kurios padėtų kovoti su alkoholizmu, kuris tampa nelaimių priežastimi. Paklausta, ar planuoja konkrečias pataisas, kurios labiau ribotų alkoholio pardavimą ir reklamą, prezidentė pabrėžė, jog yra prieš „drastiškas priemones“.
Atkreipė dėmesį į Rytų Lietuvą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipia dėmesį, kad Rytų Lietuvai reikės skirti papildomą finansavimą, nes šalį suskirsčius į du statistinius regionus siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos būtent šie rajonai nukentės. Pasak šalies vadovės, įvertinus situaciją, papildomą paramą Rytų Lietuvai reikės skirti iš vidaus resursų.
„Jautrumai yra tokie – Vilniaus apskrityje, mūsų Rytų Lietuvoje, yra regionų, kurie labai atsilikę, kuriems finansiškai pagalba turėtų būti didinama. Todėl kviečiu tiek Seimą, tiek Vyriausybę, atsižvelgiant į šią aplinkybę, vėl grįžti prie idėjos, kad Rytų Lietuvai reikalingos specialios programos ir papildomas finansavimas“, – metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.
Dėl finansų ministro tarsis su premjeru
Prezidentė sako, kad naujas finansų ministras turėtų būti socialdemokratas, tačiau ji kol kas neatsako, ar į postą, likus 5 mėnesiams iki rinkimų, bus paskirtas nuolatinis ministras. Dėl to, kas ir kaip galėtų pakeisti finansų ministrą Rimantą Šadžių, jei jis bus paskirtas į Europos Audito rūmus, prezidentė tarsis su premjeru.
„Čia tikrai turėsiu kalbėti su socialdemokratais, tuo labiau, kad mes matysime situaciją, jeigu bus patvirtinas ponas Šadžius į Audito rūmus kokiems penkiems mėnesiam iki rinkimų, gali reikėti iki naujo ministro po rinkimų atsiradimo penkių mėnesių laikotarpiui kažkokio žmogaus. Žiūrėsime, kaip spręsime, kiek žinau, pagal koalicinę sutartį tai vis tiek išlieka socialdemokratų rankose ir kalbėsiu su premjeru“, - metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.
„Pirmiausiai aš apie Šadžių ir jo kandidatūrą sužinojau gerokai vėliau negu buvo diskusijos viešojoje erdvėje. Antra, balsavimas buvo slaptas, 106 balsavo. Net jeigu ir teoriškai mėgintume paskaičiuoti, kad susitarimas buvo su socialdemokratais, jų tėra Seime tik 39“, - į klausimą, ar tai, kad R.Šadžiaus kandidatūrai ji pritarė tik po generalinio prokuroro paskyrimo, nebuvo politiniai mainai.
Nutarimo projektą, kuriuo R.Šadžių siūloma skirti į Europos Audito Rūmų narius, Vyriausybės kanceliarija pateikė gruodžio pabaigoje - praėjus dienai po to, kai Seimas patvirtino prezidentės teiktą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.
ES derybos su Britanija „nebus paprastos“
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė prognozuoja, kad Britanijos derybos dėl reformų Europos Sąjungoje (ES) prieš planuojamą referendumą dėl tolesnės narystės bus sudėtingos, o pirminius Londono pasiūlymus dėl išmokų imigrantams ribojimo pavadino diskriminaciniais. Ji teigė remianti britų premjero Davido Camerono pasiūlymus dėl ES efektyvumo didinimo ir biurokratijos mažinimo, tačiau sakė „tikrai nesutiksianti“ su diskriminacija.
Britų vyriausybės vadovas siūlo nemokėti socialinių išmokų atvykėliams iš kitų Bendrijos narių pirmuosius ketverius jų gyvenimo Britanijoje metus. Tai gali būti aktualu ir Britanijoje gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos. 2011 metų surašymo duomenimis, Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių, Londone - beveik 40 tūkst.
„Lukoil“ atstovų šalyje vis tiek išliks
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad milijonine bauda už konkurencijos pažeidimus nubaustam Rusijos koncernui „Lukoil“ nusprendus pasitraukti iš Lietuvos, bendrovės, kurios pinigais, jos žodžiais, finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje, atstovų šalyje vis tiek išliks.
„Manau, kad „Lukoil“ emisarų turime ir be paties „Lukoil“, - paklausta, ar koncerno sprendimas parduoti Lietuvoje valdomą degalinių tinklą sumažins jo įtaką šalyje, ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.
2014 metų rugsėjį, komentuodama siūlymą mažinti baudas didelėms įmonėms, D.Grybauskaitė teigė, kad tokiu būdu pataisų autoriai prisideda prie Rusijos „karinės agresijos Europoje“. Ji siūlytas įstatymo pataisas vetavo.
„Būtent „Lukoilo“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienų?“, - 2014-ųjų rugsėjį kalbėjo prezidentė.
Už nuolatinę privalomąją karo tarnybą
Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turėtų būti nuolatinė, o ne penkeriems metams, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Karinėje srityje ir toliau laikausi nuomonės, kad Lietuva turi turėti ilgalaikėje perspektyvoje mišrią kariuomenę, tai yra (turi būti) šauktinių sistemos tęstinumas. Šauktinių kariuomenė kartu su profesionaliąja turi tapti ne išimtimi, (pasižymėti) ne periodiškumu, o pastovumu. Tai yra Lietuvoje turėtų būti mišri kariuomenė. Tai yra efektyviausias, pigiausias vidutinio dydžio šalies variantas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė valstybės vadovė, kuri yra ir šalies vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė.
Pernai Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą penkeriems metams grąžinti šauktinius į kariuomenę. Siekiant užpildyti rezervą kasmet nuo 2015-ųjų ketinama pašaukti po 3-3,5 tūkst. 19-26 metų jaunuolių. Tačiau dabar politikai svarsto, kad privalomoji karo tarnyba turėtų tapti nuolatinė.
Tokiai pozicijai nepritaria krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas. Jis yra už profesionalią kariuomenę. Anot ministro, tik po 2-3 metų reikėtų spręsti, ar verta grąžinti šauktinius ilgesniam nei penkerių metų terminui.
„Ministras išsako savo asmeninę nuomonę, o kaip ministras jis vykdo Valstybės gynimo tarybos sprendimus“, – ketvirtadienį pareiškė prezidentė, paklausta apie nuomonių skirtumus.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją šalies vadovė taip pat akcentavo, kad būtina išlaikyti stabilų krašto apsaugos finansavimo didėjimą, modernizuoti kariuomenę. Pasak prezidentės, į saugumą investuojama atsakingai ir rimtai. Tikimasi, kad 2016 metais išlaidos gynybai sieks beveik 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
