Rodin. Bučinys[/caption]
Rodenas į Vienos kolegas kreipėsi savo kalboje, pabrėždamas jų pasiekimus modernizmo dailėje, pažadėdamas, kad jų šlovė pakerės Europą ir net Ameriką, „tą nuostabią šalį su visais jos turtais, kuri visada atvira meno naujovėms, jei tik jis geba pasiūlyti kažką išties inovatyvaus“.
Kai Klimtui ir Rodenui pavyko pasikalbėti tarpusavyje, jie aptarė iššūkius ir sunkumus, su kuriais jiems teko susidurti darbe, kai jų darbų nepriima publika ir nesupranta kritikai. Dabar San Fransiske abu dailininkai ir vėlei susitiko, jau niekam neabejojant jų genialumu. Šį kartą tai Klimtas atvyko aplankyti Rodeno. 30 Klimto drobių susitiko su 25 Rodeno skulptūromis iš San Fransisko muziejaus kolekcijos. Paroda vyks tik San Fransiske ir niekur daugiau. www.famsf.org.
Walker Evans muziejuje SFMOMA
Walker Evans. Floydas ir Lucille Burroughs[/caption]
The San Francisco Museum of Modern Art pristato vieno iškiliausių amerikiečių fotografų – Walkerio Evanso – pilną retrospektyvinę darbų parodą, kuri veiks iki kitų metų vasario 4 dienos. Evansas yra fotografijos meistras, tapęs „vernakularinės fotografijos“ sinonimu, kuris savo temas ir įkvėpimo šaltinius rasdavo tiek Niujorko ir Paryžiaus gatvėse, tiek dulkinuose mažyčių Amerikos miestelių keliuose, tiek sąvartynuose.
Savo karjerą pašventęs nereikšmingų kasdienių bėgančio laiko akimirkų įamžinimui, Walkeris Evansas sukūrė plačią gyvenimo „vienaaukštėje Amerikoje“ panoramą, su visais jos sunkumais ir viltimis, įgimtu optimizmu ir pasiryžimu išgyventi bet kokiomis aplinkybėmis.
Šlovę jam atnešė darbai, padaryti Didžiosios depresijos metais pagal Farm Security Administration užsakymą. Stoiški be galimybių išgyventi likusių ir drapanomis apsirengusių fermerių veidai ir povyzos iki sielos gelmių sukrėtė publiką, fotografo darbus iki šiol mačiusią iliustruotuose žurnaluose ir parodose.
Kita garsi Ewanso kūrybinio palikimo dalis – tai Niujorko metro keleivių fotoportretai. Šią didelės apimties nuotraukų seriją jis padarė slapta kamera, kurią slėpė palto skvernuose. Nieko neįtariantys jo modeliai kartais žiūri tiesiai į kamerą, kartais susimąstę žvelgia į tolį, kartais susikaupę skaito laikraštį, tačiau šios morališkai ir etiškai abejotinos fotografo idėjos rezultatu tapo ypatingo grožio ir apimties didmiesčio portretų galerija.
Paroda jau buvo surengta Paryžiaus Centre Pompidou, o dabar atkeliavo į JAV, kur bus eksponuojama tik SFMOMA. www.sfmoma.org.
David Hockney operoje Turandot, SF Opera
Šiuolaikinis britų dailininkas, laikomas vienu iš reikšmingiausių pasaulio kūrėjų, yra neseniai 80-metų atšventęs David Hockney, gyvenantis netoli nuo Los Andželo ir labai gerai žinomas San Fransiske. Prieš kelis metus de Young muziejuje surengta jo darbų paroda sulaukė didžiulio pasisekimo. Visiems įsiminė jo sukurtų vaizdo įrašų projekcijos, demonstruotos ant muziejaus sienų: nuo vasaros vėjo linguojantys medžių vainikai, krūmai ir gėlės, augantys kelio per mišką pakraščiuose.
Princesė Turandot[/caption]
Dailininko dėmesys ryškioms ir džiugioms spalvoms užtarnavo jam puikaus koloristo šlovę. Kartą pamačius jo mėgstamiausią smaragdinę žalią, prislopintą rožinę ir sodrią žydrą spalvas, neįmanoma jų supainioti su jokiomis kitomis spalvomis.
Vienas iš Hockney projektų buvo ir 1993 metų San Fransisko operos „Princesės Turandot“ pastatymo dekoracijos. Šis pastatymas su jo dekoracijomis buvo pakartotas 1998, 2002 ir 2011 metais. Šį sezoną garsioji Pučinio opera vėl sugrįžta į sceną – ji jau buvo parodyta žiūrovams rugsėjį, ją išvysti taip pat bus galima ir lapkritį bei gruodį.
Kaip papasakojo pats dailininkas, prieš imdamasis darbo su „Princesės Turandot“ dekoracijomis, jis pažiūrėjo kelis skirtingus operos pastatymus, kurie ji pašiurpino „atviru kiču, gausybe kiniškumo ir nesibaigiančiais drakonais“.
Hockney kūrybinę užduotį atlikti nusprendė kitaip. Jo dekoracijose vyrauja raudona, turkio mėlynumo ir violetinė spalvos, abstrahuotos drakonų formos, „atvirkštinė perspektyva“ ir akį džiuginantys įvairiaspalviai kostiumai bei buitiniai rakandai. Tai padėjo pabrėžti operos didingumą ir drauge romantinį trapumą. Dažnai scenoje pasirodantis choras vilkėjo juodais „minios“ drabužiais, tampančiais savotišku fonu pagrindinių herojų raudoniems apsiaustams ir auksu siuvinėtiems drabužiams.
Lapkritį ir gruodį operai diriguos Christopher Franklin. Turandot vaidmenį atliks Nina Stemme; Kalafo - Brian Jagde; Liu - Leah Crocetto; Timuro - Soloman Howard; Pingo - Joo Won Kang; Pango - Julius Ahn; Pongo - Joel Sorensen. Kostiumų dailininkas - Ian Falconer, šviesų dailininkas - Thomas J. Munn. www.sfopera.com.
Ema Krasov. Nuotraukos: Fine Arts Museums of San Francisco, San Francisco Museum of Modern Art, San Francisco Opera
