Po visiškai nenusisekusio bandymo panaikinti „Obamacare“, šią savaitę prezidentas Trumpas bando atgaivinti savo politinius planus ir imasi mokesčių „reformos“ – dar vienos sudėtingos problemos, kuri labai artima tiek pačiam Trumpui, tiek Atstovų rūmų pirmininkui Paului Ryanui.
Modernus konservatizmas gimė apkarpant mokesčius. Laikomasi nuomonės, jog sėkmingiems žmonėms taikomi mažesni mokesčiai paskatins turtuolius sukurti dar daugiau pelno, kurie likusius žmones pasieks darbo vietų pavidalu. Štai kodėl neturėtų stebinti faktas, kad respublikonai nori sumažinti korporacinius mokesčius nuo 35 procentų iki 15 procentų.
Labiausiai stebina tai, kad net ir ne Respublikonų partijos nariai yra griežtai įsitikinę, jog aukšti korporaciniai mokesčiai neleidžia mūsų šalies ekonomikai augti, nors visi įrodymai tam ir prieštarauja. 2015 metais prezidentas Obama taip pat išreiškė tokias pat mintis. Jis teigė, jog verslininkams reikia „paskatų investuoti“. „The New York Times“ redaktorių taryba neseniai aiškino, kad egzistuoja „retai pasitaikantis abipartinis sutarimas užkamšyti įstatymų spragas, kad būtų galima sumažinti iki 35 % siekiančius korporacinius mokesčius ir tai leistų Amerikos verslui konkuruoti pasauliniu mastu“. Pabandykime suskaičiuoti visas priežastis, dėl kurių šis įsitikinimas yra neteisingas.
Visų pirma, tikrasis korporacijų mokamas mokestis yra daugmaž 20 procentų – toks pat, kaip ir visose kitose Didžiojo Septyneto šalyse. Šis mokestis Amerikos kompanijoms tikrai „nekiša pagalių į ratus“.
Antra problema yra tai, jog teorija, kuri byloja, kad mažesni mokesčiai kompanijoms suteiks joms galimybę investuoti ir skatinti ekonominį augimą, visiškai neatitinka realybės. JAV kompanijos uždirba milžiniškus pinigus ir šiuo metu turi beveik $2 trilijonus. Tačiau vietoje to, kad kokiu nors būdu investuotų šiuos pinigus visos ekonomikos labui, kompanijų savininkai didina savo pačių atlyginimus ir kompanijos akcijų vertę. Kompanijos naudojasi savo pelnu ir išsiperka savo akcijas. Nuo 1980 metų, kai buvo pakeisti šį procesą kontroliavę įstatymai, korporacinės išmokos akcininkams beveik padvigubėjo. Šiuo metu jos yra daug didesnės nei korporacinės investicijos. Tai yra visiškai neproduktyvu.
Trečia, mes tai jau bandėme ir puikiai žinome, kaip visa tai baigsis. 2004 metais Kongresas apkarpė mokesčius korporacijoms. Tokiu būdu buvo stengiamasi paskatinti įmones investuoti. Rezultatai buvo prasti: darbo vietų skaičius sumažėjo daugiau nei 20 tūkstančių, smuko išlaidos tyrimams, o kompanijos daug daugiau pinigų skyrė vadovų kompensacijoms ir savo akcijų išsipirkimui.
Dar neseniai Kanzaso gubernatorius Samas Brownbackas smarkiai sumažino mokesčius korporacijoms ir turtuoliams. Ekonominio augimo nebuvo – šis procesas Kanzase tapo dar lėtesnis nei aplinkinėse valstijose. Taip pat dėl šio sprendimo smarkiai išsaugo pačios valstijos biudžeto deficitas. Paaiškėjus, kad ši strategija buvo visiškai nesėkminga, Brownbackas tapo pačius nemėgstamiausiu JAV gubernatoriumi.
Jeigu Kongresas nori paskatinti ekonominį augimą ir padidinti darbo vietų skaičių, yra labai daug būdų, kaip korporacinio mokesčių kodekso pakeitimai galėtų padėti. Roosevelto instituto ekspertai teigia, jog apmokestinus neproduktyvius finansinius ir korporacinius veiksmus, kurie visiškai nedaro įtakos ekonominiam augimui, galima būtų uždirbti trilijonus dolerių. Šis pinigai galėtų būti investuojami į labai naudingus projektus, kurie sustiprintų modernią ir konkurencingą ekonomiką. Mokesčių reforma gali paskatinti investicijas, inovacijas bei ekonominį augimą, tačiau turime pamiršti jau 30 metų mūsų mintyse klestintį melą. Vietoje to, kad mažintumėme turtingiausiųjų mokesčius, privalome juos didinti.
Respublikonai padarys viską, ką gali, kad išpildytų savo ilgalaikes mokesčių apkarpymo turtingiesiems svajones. Trumpas aiškiai supranta, kad mokesčių „reforma“ yra tik būdas turtuoliams gauti dar daugiau pinigų. Gėda visiems, ypač dvejojantiems demokratams, kurie ignoruoja realybę, žmonių skausmą ir pasiduoda gražioms pasakaitėms. Mūsų ekonomika kenčia ne dėl aukštų korporacinių mokesčių, o dėl kvailo, seno mito.
