Labiausiai pašėlę ir neįtikėtini pirminiai prezidentinės kovos rinkimai jau eina į pabaigą, abi didžiosios partijos pasirinko savuosius kandidatus, tačiau mūsų elektoratas yra visiškai sumišęs ir pasimetęs. Kai rinkėjai pažvelgia į tą pasirinkimą, kuris jų laukia, jiems labai sunku išsirinkti, už kurį gi iš dviejų kandidatų atiduoti savo balsą.
Dešimtys skirtingų apklausų įvairiose šalies vietose – nuo baltaodžių gyventojų dominuojamų mažyčių miestelių Indianoje iki juodaodžių rajonų Šarlotėje, nuo pensininkų bendruomenių Virdžinijos priemiesčiuose iki ispanakalbių ir musulmonų anklavų Las Vegase ir Naujajame Džersyje – atskleidžia, kad rinkėjams kur kas lengviau aistringai paaiškinti, kodėl jie nebalsuos už vieną ar kitą kandidatą, o ne išsakyti argumentus, kodėl reikėtų už vieną iš jų balsuoti.
Frazė, skambanti dažniau nei bet kuri kita – „mažesnė iš dviejų blogybių“. Tai nestebina, kai prisimename, kad Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton turi pačius didžiausius neigiamo vertinimo reitingus nei bet kurie kiti du abiejų partijų kandidatai nuo to laiko, kai buvo pradėtos vykdyti visuomenės nuomonės apklausos.
Realybė, kad kategoriškasis storžievis Trumpas gali iš tiesų tapti šalies prezidentu, dabar po truputį ima gąsdinti net kai kuriuos rinkėjus, balsavusius už jį pirminiuose rinkimuose. Nuo pat to laiko, kai prieš metus paskelbė apie savo prezidentinės kampanijos pradžią, Trumpas rodėsi esąs nepažeidžiamas, o pasipiktinimas jo pasisakymais jam buvo kaip nuo žąsies vanduo. Didžiąja dalimi taip buvo todėl, kad jis taikėsi į respublikonų elektoratą ir varžėsi su dideliu būriu kitų kandidatų. Tačiau dabar, kai jis liko vienintelis respublikonų pasirinkimas, triukšmas nutilo, o kontekstas pasikeitė. Rinkėjai nerimauja, kad iki galo jo nepažįsta ir kad jo nenuspėjamumas gali tapti reikšminga problema.
O štai su Clinton problema yra visiškai priešinga – rinkėjai mano, kad pažįsta ją per daug gerai. Ji taip pat laimėjo labai įtemptą pirminių rinkimų kovą prieš varžovus, kurie būtent ją vaizdavo kaip viso to, kas yra blogai su mūsų šalies politikos status quo, įsikūnijimą (kaip matome, ir vėl – radikaliai priešingai nei Trumpo atvejis).
Ar gali nacionalinės politikos senbuvė, į Vašingtoną žengusi prieš kelis dešimtmečius, nusikratyti per tiek metų sukaupto ambivalentiškumo ir įtikti permainų trokštantiems amerikiečiams, kuriems esama situacija įgriso iki gyvo kaulo? Jau nekalbant apie tai, kad jos privačios elektroninių laiškų sistemos kontroversija tik paaštrino žmonių nerimą dėl jos patikimumo.
Laiko patikrinta rinkiminė strategija, kovojant su nepopuliariu priešininku, yra visą kampanijos dėmesį sutelkti būtent į jį. Greičiausiai Trumpas ir Clinton sieks mobilizuoti savus šalininkus pasitelkdami agresyvias atakas vienas prieš kitą, o taip pat pervilioti oponento rėmėjus, kurstydami abejones, jau ir taip rusenančias jų mintyse.
Problemos, persekiojančios Trumpą ir Clinton, kelia nerimą jų potencialiems rėmėjams, tačiau, daugeliu atvejų, dar nėra pakankamos, kad priverstų juos apsigalvoti. Ši dinamika kuria labai specifinį foną intensyviai ir kokčiai kovai, kuri mūsų visų laukia.
„Kažkoks cirkas. Man gėda būti Amerikos piliečiu, – sako registruotas demokratas Timas Spendalas, mėsos krautuvės savininkas iš nedidelio Indianos miestelio. – Net nežinau, už ką reikės balsuoti.“
Laiko patikrinta rinkiminė strategija, kovojant su nepopuliariu priešininku, yra visą kampanijos dėmesį sutelkti būtent į jį. Greičiausiai Trumpas ir Clinton sieks mobilizuoti savus šalininkus pasitelkdami agresyvias atakas vienas prieš kitą, o taip pat pervilioti oponento rėmėjus, kurstydami abejones, jau ir taip rusenančias jų mintyse.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad vos ketvirtadalis žmonių mano, kad šalis eina tinkamu keliu. Ypatingai rasinėms mažumoms šie metai turėtų atrodyti kaip košmaras, lyginant su pakylėtais 2008-aisiais, kai visi gyveno viltimi, jog tuometinis senatorius Barackas Obama taps pirmuoju juodaodžiu prezidentu. Tačiau nemažam skaičiui nebaltaodžių rinkėjų Trumpo kandidatūra taip pat suteikia ir naują prasmės pojūtį. Jo kalbos apie atsitvėrimą nuo Meksikos aukšta siena ir bent jau laikiną draudimą musulmonams atvykti į šalį dar labiau paaštrino politinį prezidento rinkimų klimatą.
„Negalime pasyviai stebėti, kas vyksta, turime eiti ir balsuoti, – sako Azra Baig iš Naujojo Džersio, pirmoji azijiečių kilmės moteris, išrinkta į savo miestelio mokyklos tarybą. – Tai pavojingas žmogus. Mes nežinome, ką jis gali, o tai ir yra baisiausia.“
