Režisavo: Marc Meyers. Vaidina: Ross Lynch, Alex Wolff, Anne Heche, Zachary Davis Brown
Ne visi komiksai yra apie superherojus. Ne visi jie yra išgalvoti. Ne visi turi laimingą pabaigą. Juosta „Mano draugas Dahmeris“ sulaužo visas taisykles ir sugriauna visus mūsų įsitikinimus apie tai, ko tikėtis iš pagal komiksą pastatyto filmo, bei tampa viena iš labiausiai kraują stingdančių šių metų dramų apie realius įvykius.
Dauguma biografinių filmų apie serijinius žudikus dėmesį sutelkia į nusikaltimus, pasekmes ar aukas. Vietoj to, šis pasakojimas apie Jeffrey Dahmerio gyvenimą, adaptuotas iš iliustratoriaus Derfo Backderfo autobiografinio komikso, pasakojančio apie dailininko mokyklos laikų draugystę su būsimuoju serijiniu žudiku, yra ištrauka iš mažo Ohajo valstijos miestelio kasdienio gyvenimo. Jeffas (Rossas Lynchas) yra moksliukiškas ir drovus, tačiau pakankamai didelis ir pakankamai protingas, kad išvengtų mokyklos chuliganų dėmesio. Galiausiai jis susiranda kelis „draugus“, kuriuos patraukia jo ekscentriškas elgesys, tačiau, kai jų nėra šalia, Jeffas yra kitoks – labiau Johnas Wayne’as Gacy nei Johnas Belushi. Toks, kuris vėliau nužudys 17 vyrų, imsis prievartavimo ir nekrofilijos. Toks, kuris galiausiai liūdnai pagarsės kaip „Milvokio kanibalas“.
„Mums reikėtų įkurti Dahmerio gerbėjų klubą“, – Derfas (komikso autorius, kurį vaidina Alexas Wolffas) sako Mike’ui (Harrisonas Holzeris) ir Neilui (Tommy Nelsonas), kai išgirsta apie tai, kad Jeffrey mokyklos koridoriuose pradėjo vaidinti traukulius, kad patrauktų kitų dėmesį. Tačiau mokyklos atstumtųjų trijulės susidomėjimas Dahmeriu nėra tikras draugiškumas. Jie mato jį kaip juokingą, tačiau nepavojingą keistuolį. Aišku, bręstančio blogio užuomazgos jau yra: štai tingios popietinės žvejybos metu jis ima ir išskrodžia mažytę žuvytę vietoj to, kad ją paleistų atgal į vandenį. Per tokias, regis, kasdienes, tačiau keistai šiurpias detales režisierius Marcas Meyersas viso filmo metu kuria ir didina įtampą. Jei „gerbėjų klubas“ būtų jo draugai, jie pastebėtų pavojaus signalus (žiaurumo apraiškas, frustracijas, alkoholizmą) ir gal kažkaip padėtų Dahmeriui neprarasti žmogiškumo. Tačiau jis jiems tėra smalsumą keliantis liguistas keistuolis, kurį – net priėmę į savo tarpą – jie laiko saugiu atstumu, kad jiems nekliūtų tada, kai jis kažkada neišvengiamai sprogs.
Šios istorijos centre atsiduria gąsdinanti ir užburianti Lyncho, pažįstamo iš paikos komedijos paaugliams „Austin & Ally“, vaidyba. Drąsiai galima sakyti, kad tai yra radikaliausia „Disney Channel“ žvaigždutės aktorinė transformacija nuo tada, kai Ryanas Goslingas ėmė susitikinėti su pripučiama sekso lėle juostoje „Lars and the Real Girl“. Jo Jeffas yra savo seksualumo iki galo nesuvokiantis ir nepriimantis vienišius, desperatiškai trokštantis būti populiarus; tačiau jis kartu yra ir pavojingas bei gebantis manipuliuoti – jis pamėgdžioja savo bendraamžių elgesį ir nuslepia, kuo jis pamažu tampa.
Kai kamera yra nukreipta į Lynchą, juosta yra įsimenanti ir pavergianti. Kai ji nuo jo nutolsta, ji praranda dėmesio centrą. Backderfas ir kiti paaugliai yra niekuo neypatinga beveidė masė, o Dahmerio šeima vaizduojama perspaustai. Tos scenos dažniau yra paimtos iš Dahmerio biografijos, o ne Backderfo knygos, tad joms trūksta to pamatuoto keistumo, būdingo likusiai medžiagai. Jeffo mamą Joyce vaidinanti Anne Heche yra, ko gero, silpniausia juostos grandis, neurotišką veikėją kartkartėmis paverčianti visišku pastišu.
Juosta yra puikiai sukurpta (jau nekalbant apie tai, kad nufilmuota Dahmerio gimtajame mieste ir jo vaikystės namuose, kas suteikia nemalonaus autentiškumo). Filmas chronologiškai taip ir neprieina prie žiauriausio Dahmerio gyvenimo etapo. Taip režisierius įvykdo užsibrėžtą tikslą – papasakoti universalią nepritapėlio paauglio istoriją. „Mano draugas Dahmeris“ nė iš tolo nėra siaubo filmas, nepaisant to, kad pasakoja apie tikrą siaubūną. Vietoj to mes gauname amžino išsigimėlio ir keistuolio portretą, pasidavusio pragariškiems impulsams, nes, nepaisant jo didžiausių pastangų, net tarp visuomenės nevykėlių ir atstumtųjų jis taip ir nerado nei draugų, nei mylimųjų.
