Mama... Tai šventas žodis šią dieną erdvėje nuaidintis tūkstančius kartų. Mama... Palaiminta gyvybės dovana per amžius. Mama... Šios Žemės stebuklas, kurį turime branginti ir saugoti.

   Pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje, o antrąjį – Amerikoje yra švenčiama Motinos diena. Ši šventė ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina yra tapatinama su žeme – kaip mama išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių.
   Sakoma, kad gražiausios dainos ir eilės yra apie meilę, o juk meilė mamai yra tyriausia, stipriausia ir nuoširdžiausia. Savo mamytes sveikino ir dovanojo joms pačias gražiausias dainas ir eilėraščius Čikagos lituanistinės mokyklos vaikučiai.

Vaikų pasirodymai buvo jautrūs ir šilti, tad laimės ir susijaudinimo ašaros žibėjo ne tik mokinių mamyčių, bet ir kolegių akyse.

   Trečios klasės mokiniai sukvietė mamytes pažiūrėti spektakliuko „Boružytė“. Spektaklis buvo labai linksmas ir nuotaikingas apie pasiklydusios boružytės nuotykius, ieškant jos mamytės. Bet galiausiai mamytė atsirado, o boružytė susirado daug naujų gerų draugų. Po vaidinimo vaikai įteikė mamytėms paveikslėlius, sudainavo labai gražias už širdies griebiančias daineles (dainavimo mokytoja Evelina Karalienė), sušoko su mamytėmis šokį „Upytėlė teka“ (šokių mokytojos Onutė Cvilkienė ir Rasa Stanevičienė).

   Po programos salėje, vaikai paėmė mamas už rankos ir nuvedė į klasę. O ten laukė siurprizas. Paruoštas stalas, pamerktos gėlės ir tortas. O svarbiausia, sudėti mamų portretai, kuriuose mamos turėjo atpažinti save. Ir visos mamos save atpažino! Netgi mama, kurios plaukai portrete nupiešti rudi, o ji yra su šviesiais plaukais. Bet mergaitė paaiškino, kad jos plaukai tik nudažyti, o tikri yra rudi. Vaikai pasodino mamytes ir joms patarnavo prie stalo. Tik mamoms pasivaišinus, vaikai prisėdo pavalgyti.

Taigi šventė buvo tokia, kokia ir turėjo būti: kupina vaikų dainų, darbelių, nuoširdžių žodelių ir mamų džiaugsmo ašarų...

3 klasės mokytoja Rita Gudzevičienė