Lietingą birželio 17 d. vakarą Vilniaus Vingio parko kavinėje-restorane „Lakštingala“ linksmai praūžė tradicinė Vilniaus kraštiečių klubų Aukštaičių gegužinė. Susirinkusieji šiltais plojimais pasveikino gegužinės dalyvius: Panevėžio kraštiečių klubą „Tėviškė“ (pirmininkė Henrika Čyplienė), Panevėžio žemiečių klubą „Nevėžis“ (pirmininkas Bronius Kačkus), Vilniaus anykštėnų sambūrį (pirmininkas Alfredas Puodžiūnas, atstovavo Rasa Pajarskienė ir Romas Katinas), Vilniaus biržiečių klubą „Krivūlė“ (prezidentas Arvydas Kregždė, atstovavo Julius Laiconas), Vilniaus kupiškėnų klubą (pirmininkė Filomena Marčiulionienė), Vilniaus molėtiškių bendriją (pirmininkas Vilius Maslauskas), Vilniaus rokiškėnų klubą „Pragiedruliai“ (pirmininkas Algis Narutis, atstovavo Kęstutis Zaborskas), Vilniaus zarasiškių bendriją „Ežerėnai“ (pirmininkas Evaldas Židonis), Vilniaus žemaičių kultūros draugiją (pirmininkas Alvydas Strička), joniškėliečių (Pasvalio r. sav.) klubą „Mažupė“ (prezidentė Violeta Veličkienė) ir Švenčionijos klubą (pirmininkė Gražina Banevičienė). Aukštaičių gegužinėje taip pat dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius su žmona Jovita.
Gausiai susirinkusius savo muzikavimu džiugino Lietuvos miškininkas, visuomenės veikėjas, liaudies dainų atlikėjas Rimantas Klimas bei Švenčionių rajono savivaldybės Adutiškio liaudiškos muzikos kapela (vadovas Stanislovas Rumbutis). Malonią ir atpalaiduojančią atmosferą stengėsi sukurti renginio vedėja – kultūros ir visuomenės veikėja Birutė Kurgonienė.
Po lyriškos renginio vedėjos įžangos, kurios metu skambėjo Jono Daukanto eilėraščio „Aukštaitija“ posmai bei ištrauka apie Aukštaitijos kaimą iš Leokadijos Malcienės knygos „Neužmirštuolių pieva“, į sceną pakilo šventės organizatorė Švenčionijos klubo pirmininkė Gražina Banevičienė ir rėmėjas, kavinės-restorano „Lakštingala“ vadovas anykštėnas Romas Katinas. Švenčionijos klubo pirmininkė, tarmiškai kreipdamasi į susirinkusius, paskelbė Aukštaičių gegužinės pradžią, o taip pat atsiprašė Švenčionių rajono savivaldybės mero, kad dėl techninių nesklandumų šventė prasidėjo truputį vėliau. Švenčionijos klubo pirmininkė perdavė švenčioniškių Vandos Gumauskienės, Jono Juodagalvio ir Valento Šimkūno, negalėjusių atvykti į gegužinę, linkėjimus visiems šventės dalyviams.
B. Kurgonienė priminė gegužinės programoje įrašyto Švenčionių krašto himno – Broniaus Jonušo maršo-dainos „Į kovą, į kovą!“ žodžius: „Į kovą, į kovą visi kas tik gali, / Nežiūrint in skaičių baltųjų arų. / In Vilnių, in Vilnių – in mylimą šalį, / Ten prie Gedimino, prie brolių savų. <...>“. Atvykę iš įvairių Aukštaitijos vietų gegužinės dalyviai pritarė renginio vedėjos pasiūlymui suteikti gegužinei ugnies ir energijos, iškilmingai sugiedant „Tautišką giesmę“.
Labai sklandžiai ir gražiai nuskambėjus Lietuvos himnui, Švenčionijos klubo narys, rašytojas Leopoldas Stanevičius trumpai apžvelgė Švenčionių krašto istoriją, paminėjo keletą šio krašto šviesuolių – profesorius Stasį Čepulį (1910-1989 m.), Povilą Čibirą (1913-2003 m.) ir Viktorą Ruokį (1885-1971 m.), kompozitorius Julių Sinių (1911-1959 m.) ir Valentiną Bagdoną (1929-2009 m.), žymų Lietuvos politiką, valstybės veikėją Augustiną Voldemarą (1883-1942 m.).
Gegužinei įkaitus, aukštaičiams savo muzikinį sveikinimą skyrė Vilniaus žemaičių kultūros draugijos atstovai. Švenčionijos klubo atstovas, poetas Gaudentas Kurila skaitė savo poeziją. O Vilniaus rokiškėnų klubo ansamblis „Pragiedruliai“ (vadovė Rita Jurgaitienė) atliko keletą dainų.
Gegužinė tęsėsi Anapilin išėjusių per pastaruosius metus kraštiečių: Zarasų krašto bendrijos „Ežerėnai“ pirmininko Liongino Radzevičiaus (1938-2016 m.), švenčioniškio, muzikanto ir kompozitoriaus Tado Daškevičiaus (1934-2010 m.), adutiškėno poeto Alberto Skyrelio (1936-2012 m.) ir visų, kurių šiandien nėra tarp mūsų, pagerbimu tylos minute.
Oficialioji gegužinės dalis baigėsi Švenčionių rajono savivaldybės mero R. Klipčiaus padėka organizatoriams už pakvietimą į šventę bei palinkėjimais visiems gražaus vakaro, gražių akimirkų ir įspūdžių.
Lietuvos miškininkas, visuomenės veikėjas, liaudies dainų atlikėjas Rimantas Klimas
padovanojo gegužinės svečiams keletą dainų: Prano Puskunigio „Paklausykit, jūs lietuviai!“, pritardamas sau kanklėmis, ir lietuvių liaudies dainas „Užaugau Lietuvoj“ ir „Jau sutemo temela“. Po pertraukėlės atlikėjas du populiarius romansus skyrė žavioms Aukštaitijos moterims.
Susirinkusieji šiltais plojimais pasitiko Adutiškio liaudiškos muzikos kapelą, kuriai užgrojus pirmus akordus prasidėjo linksmi ir nuotaikingi šokiai. Šventės vedėja B. Kurgonienė pristatė liaudiškos muzikos kapelą: „Šis kolektyvas gyvuoja nuo 1988 metų. Švenčionių miesto kultūros centro Adutiškio filialo vedėjas Stanislovas Rumbutis subūrė šešis savamokslius muzikantus, kurie iš pašaukimo virtuoziškai groja Švenčionių krašto polkas, valsus, fokstrotus. Kolektyvas dalyvauja ne tik rajono, bet ir šalies šventėse bei festivaliuose. Prieš keturiolika metų jis tapo žinomos LRT laidos „Duokim garo“ vasaros čempionato nugalėtoju“. Gegužinės svečius linksmino adutiškėnai: S. Rumbutis (armonika, cimbolai), Dainė Stanislava Rumbutytė (cimbolai, mušamieji), Dainius Valacka (armonika), Vladas Jonas Valacka (armonika) ir Anatolijus Vežanas (gitara).
Aukštaičiai ne tik skardžiabalsiai dainininkai, armonikininkai, aludariai ir pirtininkai, bet ir puikūs šokėjai. Šokių scenoje valso ritmu sukosi Nijolė Baužytė, Rita Jurgaitienė, Danutė Mačiulienė, Rasa Pajarskienė, Algimantas Stakėnas, Evaldas Židonis, Julius Laiconas, Rimantas Klimas, Romas Aniulis, S. Rumbutis su dukra Daine ir daugelis kitų.
Gegužinei įkaitus, aukštaičiams savo muzikinį sveikinimą skyrė Vilniaus žemaičių kultūros draugijos atstovai. Švenčionijos klubo atstovas, poetas Gaudentas Kurila skaitė savo poeziją. O Vilniaus rokiškėnų klubo ansamblis „Pragiedruliai“ (vadovė Rita Jurgaitienė) atliko keletą dainų.
Kultūros ir visuomenės veikėjos B. Kurgonienės labai kruopščiai parengtame gegužinės scenarijuje buvo paminėtos Aukštaičių vardo ištakos – 1322 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sutartis su Livonijos ordinu. Renginio vedėja taip pat išsamiai papasakojo apie gegužinių atsiradimą Lietuvoje. O taip pat buvo prisiminta Islandijos nepriklausomybės bei Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena. Linksmą nuotaiką kėlė šokiai, dainos, anekdotai, gegužinės dalyvių pasirodymai.
Linksmai šurmuliuojant gegužinei ir šventės dalyviams seniai pamiršus stiprų lietų, tik kavinės savininkas, retkarčiais įsiklausydamas į Vingio parko lauko kavinės permatomo stogo barškesį, prabilo nerimo, pagalbos ir palaikymo prašančiu balsu bei pakvietė gegužinės svečius pasirašyti peticiją: „Neleiskime sunaikinti Vingio parke šeimos pramogų centro „Lakštingala““. Savanorių netrūko.
Lauksime kitos Aukštaičių gegužinės, kurią organizuos Vilniaus ukmergiečių bendruomenė.
Povilas Šimkavičius,LŽS narys
