Nors daugelis dirbančiųjų sunkiai įsivaizduoja, kaip reikėtų išgyventi su tokiomis pajamomis, kurias gauna vidutiniai Lietuvos pensininkai, pastarieji jaunąją kartą galėtų daug ko išmokyti. Buvusi Onkologijos instituto darbuotoja Vilija Vinžanovienė sugeba ne tik išgyventi iš 330 eurų pensijos, bet sykiu ir reguliariai save palepinti pramogomis.

Didžioji pensijos dalis – būtinosioms išlaidoms

Net 40 metų darbo stažą sukaupusi ponia Vilija teigia didžiąją savo pensijos dalį išleidžianti mokesčiams ir būtiniausioms prekėms. Pagrindinis rūpestis – šildymo išlaidos. Joms kiekvieną mėnesį tenka atidėti mažiausiai 60 eurų. Dar tiek pat ji skiria mokesčiams už telefoną, internetą ir kitas paslaugas.

„Žinoma, visada galima rasti būdų, kaip dar labiau sutaupyti. Tačiau aš irgi esu žmogus. Natūralu, kad noriu prasiblaškyti, papramogauti, todėl kartą per mėnesį leidžiu sau nueiti į teatrą. Paieškojusi pigesnių bilietų, nuolaidų, tam išleidžiu apie 10 eurų. Tai visai nesunku. Tiesiog laukiu, kol paskelbs akciją ir iškart puolu pirkti bilietus“, – pasakoja ji.

Sumokėjus visus mokesčius, senjorei lieka apie 150 eurų. Juos ji skiria maistui, drabužiams, higienos prekėms ir t.t. Nors finansinės galimybės šiek tiek ir riboja, tai dar nereiškia, jog moteris yra visiškai priversta atsisakyti mažų gyvenimiškų malonumų.

„Turiu po 5 eurus per dieną. Man tikrai norisi ir knygą kartais nusipirkti ir anūkams, kurių turiu visą būrelį, gimtadienių proga nupirkti bent mažytę dovanėlę. Tai visada stengiuosi padaryti“, – pasakoja pensininkė.

Be abejoje, tokie pensininkai kaip ponia Vilija apie tolimesnes ar egzotines keliones paprastai net negalvoja ir sau kelia gerokai paprastesnius tikslus.

„Nuolatinis viešojo transporto bilietas man kainuoja 13 eurų per mėnesį. Tai ir yra visos kelionės, kurias aš sau galiu leisti, ir į kurias vykstu“, – šypsosi ji.

Vieno pajamų šaltinio nepakanka

Nors ponia Vilija ir moka taupyti, ji teigia, kad gyvenimo kokybė dar labiau pakiltų, jeigu jos pensija siektų bent 600 eurų. Tuomet ji sau galėtų leisti nepalyginamai daugiau.

„Su tokiomis pajamomis pragyventi būtų galima daug lengviau. Aišku, tiek mano pensija jau, turbūt, niekada nesieks, bet ji daug kam suteiktų papildomų galimybių“, – apgailestauja ji.

Apie tai, kad  iš dabartinės vidutinės pensijos pragyventi galima tik taupant, kalba ir senjorais besirūpinančios Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos atstovė Julija Staškovskaja.

„Žiūrint net ir į vidutinio dydžio pensijas gaunančius asmenis, man kyla klausimas: kodėl visą gyvenimą dirbę, didžiąją savo gyvenimo dalį visuomenei ir valstybei atidavę žmonės turi gyventi kaip pirmakursiai studentai ir taip taupyti. Sugebėjimų tai daryti iš jų gali pasimokyti daugelis mūsų“, – teigia ji.

J. Staškovskajai antrina ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (GDA) prezidentas Artūras Bakšinskas. Jis taip pat pastebi, kad matydami savo vyresnių giminaičių pavyzdį jauni žmonės turėtų susimąstyti ir apie savo ateitį. Būtent toks ir yra GDA kartu su Maltos ordinu pradėtos akcijos „Ir tu gyvensi iš pensijos“ tikslas.

Anot GDA prezidento, norint patogiai gyventi išėjus į pensiją ir per daug nekeisti savo kasdieninių įpročių, reikėtų gauti apie 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio pajamas. Jei uždirbote 1000 eurų, pensija turėtų siekti 700 eurų.

„Žinoma, tikėtis tokio dydžio pensijos iš vieno šaltinio, mūsų atveju – „Sodros“, nėra realu. Žmonės iš anksto turėtų pradėti galvoti apie būsimą senatvę, papildomus pajamų šaltinius – gyvybės draudimą, pensijų fondus ir pan. Vakaruose vos tik gavę pirmąjį savo darbą jauni žmonės jau pradeda tuo rūpintis. Ten jau esama supratimo, kad tik išnaudojant visus prieinamus finansinius įrankius, senatvėje įmanoma užsitikrinti jūsų lūkesčius ir poreikius atitinkančias pajamas“, – sako A. Bakšinskas. 

Agentūros „1323“ informacija