Kai kuriems ES lėšas gali tekti sugrąžinti
2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis vis dar finansuojami 372 projektai, kuriems numatyta išmokėti 140 mln. eurų. Nebaigus jų iki metų pabaigos, projektų vykdytojams gali tekti grąžinti jiems įgyvendinti skirtus ES pinigus, rašo „Verslo žinios“. „Iki metų pabaigos dar yra pusantro mėnesio, per tą laiką dar dalis projektų bus sutvarkyta, daroma viskas, kad lėšos tvarkingai būtų panaudotos kiek įmanoma 100 procentų. Bet tik pasibaigus metams galima bus tiksliai pasakyti, kokios sumos, deja, nepavyko sutvarkyti“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministro teigimu, laiku nepavykus panaudoti pinigų, projektą įgyvendinanti institucija turės projektą baigti savo lėšomis, taip pat gali tekti grąžinti ES visus konkrečiam projektui jau skirtus pinigus. Anksčiau ministerija yra minėjusi, kad tarp vėluojančių projektų yra tokie aplinkosaugos projektai, kaip „Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ bei „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“.
Ministras: policininkai pasielgė „naiviai ir vaikiškai“
Benamį „Kalašnikovo“ automatu nesunkiai sužeidę policijos pareigūnai, mėgindami nuslėpti šūvį, pasielgė „naiviai ir vaikiškai“, sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Ministro teigimu, visi atsakymai turėtų paaiškėti per ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba. „Matyt, pareigūnai pasielgė pakankamai naiviai ir vaikiškai. Neabejoju, kad jie galbūt panaudojo ginklą netyčia, bet išsigandę ar pabijoję pasekmių bandė šį įvykį nuslėpti“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis. Ministras užsiminė, kad įtarimų sukėlė pareigūnų ilgesys po pamainos priduodant ginklą. Vilniaus policijos teigimu, šeštadienį šūvį į asocialų asmenį sostinėje policijos pareigūnas paleido netyčia. Pareigūnai teigia, kad apie įvykį policijos pareigūnai sužinojo tik kitą dieną – kai sužeistasis kreipėsi į medikus. Pareigūnai su savimi turėjo AK–74 automatinį ginklą. Jie pareigūnams išduoti po išpuolių Paryžiuje. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiam vyrui peršauta pėda. 31 metų vyrui dėl kiauryminės žaizdos ir pėdos kaulo lūžio suteikta medicininė pagalba, jis gydomas ambulatoriškai.
Lietuva teroro išpuoliams nepasirengusi
Lietuva nebūtų pasirengusi atremti tokio masto teroro išpuolių, kokie penktadienį buvo įvykdyti Paryžiuje. Pagrindinis teroristų gaudytojas „Aras“ bazes turi tik Vilniuje ir Kaune, todėl sudėtingiausia rinktinės kovotojams būtų staiga reaguoti į išpuolius periferijoje. Be to, šiems vyrams tektų rizikuoti savo gyvybėmis, mat šiuo metu pajėgos net neturi pakankamai neperšaunamų liemenių ir amunicijos. „Jeigu grėsmė kiltų, tai, ko gero, išteklių atrastume. Tačiau jei pats faktas įvyktų, tai reagavimas priklausytų nuo apimčių. Ar vienas taškas, ar du, ar trys. Kuo daugiau – tuo sudėtingiau“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete trečiadienį apsilankęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jis pabrėžė, kad sunku „Arui“ būtų sureaguoti į išpuolius, jei jie įvyktų ne Vilniuje ir ne Klaipėdoje. Jo skaičiavimu, tarnyboms trūksta apie 30 mln. eurų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas nurodė, kad komitetas sutinka šioms tarnyboms papildomai kitąmet surasti apie 12,4 mln. eurų.
Baltijos Asamblėja apdovanos dirigentą M.Pitrėną
Vilniuje ketvirtadienį prasideda 34-oji Baltijos Asamblėjos (BA) sesija, kurią kartą per metus rengia pirmininkaujanti šalis. Keturiose Asamblėjos sesijos dalyse politikai ir ekspertai aptars užsienio ir saugumo politikos, ūkio, sveikatos apsaugos klausimus: bendrų transporto ir infrastruktūros projektų plėtojimą regione, Baltijos valstybių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityje, Europos Sąjungos vidaus ir išorės saugumo aspektus. Baltijos Asamblėjos renginiuose dalyvaus Latvijos Seimo vadovė Inara Mūrniecė ir Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras, taip pat trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai, kiti svečiai. Sesijos metu bus įteikti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai. Meno premiją šiemet gauna dirigentas Modestas Pitrėnas, literatūros premiją – latvių rašytojas Marius Berzinis, mokslo – estų politologai Clarita-Eva Pettai ir Vello Pettai. Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 metų lapkričio 8 dieną Taline.
Aptars korupcijos mažinimą
Ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė organizuoja pasitarimą, kuriame su ekspertais ir už skaidrumą atsakingų institucijų vadovais svarstys naujas priemones kovai su „įsisenėjusiomis korupcijos formomis“. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė prezidentūroje su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi, Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte, Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku ir „Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu taip pat aptars korupcijos apraiškas šalyje, politinės korupcijos daromą žalą valstybės raidai. Pasak prezidentės, kovai su įsisenėjusiomis korupcijos apraiškomis vien viešumo nebepakanka – reikia naujų, veiksmingesnių priemonių ir visuotinio nepakantumo. 2014 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, korupciją labai rimta problema laiko 48 proc. gyventojų. Prezidentūros duomenimis, savivaldoje per pastaruosius penkerius metus įtarimai dėl korupcijos buvo pareikšti 23 merams, vicemerams ir daugiau nei šimtui savivaldybės tarnautojų.
Pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimai
Po praėjusio penktadienio teroro akto Prancūzijoje Lietuvoje pradėta keletas kriminalinės žvalgybos tyrimų, trečiadienį sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. „Jeigu kalbėti apie pastarųjų dienų įvykius, kurie įvyko Prancūzijoje, mes vien tik po tų įvykių turime keletą jau tyrimų, kriminalinės žvalgybos tyrimų, susijusių su įvykiais Prancūzijoje. Aš kalbu apie Lietuvą“, – LNK televizijos žinioms sakė L.Pernavas. Jis teigė kol kas negalintis pateikti daugiau informacijos apie šiuos tyrimus. Komisaro teigimu, tyrimai pradėti gavus informacijos iš Lietuvos gyventojų. L.Pernavas pabrėžė, kad norint užkirsti kelią galimiems terorizmo pavojams, būtina investuoti į kriminalinę žvalgybą ir jai reikalingas priemones. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo finansavimą saugumo ir viešojo saugumo tarnyboms didinti krašto apsaugos finansavimo sąskaita. Po išpuolių Paryžiuje prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD siūlo kurti Vyriausybei pavaldų koordinacinį centrą, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį darbą terorizmo ir kitų krizių atveju.
Briuselis perspėja dėl Lietuvos biudžeto
Europos Komisija antradienį paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektui (...) gresia pavojus neatitikti Stabilumo ir augumo pakto nuostatų“, – rašoma Europos Komisijos pranešime. Briuselio vertinimu, Lietuvos Vyriausybė pernelyg optimistiškai prognozuoja šalies ekonomikos augimą. „Komisija kviečia valdžios atstovus imtis priemonių nacionalinio biudžeto rengimo procese, kad būtų užtikrinta, jog 2016 metų biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą“, – teigia EK. Komisijos nuomone, Lietuva nepakankamai pažengė, sprendžiant valstybių narių iškeltas problemas, susijusias su fiskaline politika, ir paragino valdžią paspartinti šį procesą. EK pažymi, kad, sprendžiant iš Komisijos rudens prognozių, Lietuvai šiemet nepavyks priartėti prie vidutinio laikotarpio tikslo, numatančio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, o kitais metais planuojamas didelis nuokrypis nuo šio tikslo.
Pabėgėlių neatsisakys, bet kontroliuos
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuva nesieja teroro aktų Paryžiuje ir pabėgėlių priėmimo klausimo, todėl atsisakyti priimti pabėgėlius nesvarstoma. Stiprinant saugumą ketinama priimti įstatymą, kuris leis rinkti informaciją apie visus asmenis, kurie atvyksta į Lietuvą, nepaisant to, jog Europos Parlamente šis klausimas iki šiol įstrigęs. Apie pabėgėlius premjeras pasisakė po ministrų kabineto susitikimo su Valstybės saugumo departamento (VSD) generaliniu direktoriumi Dariumi Jauniškiu. „Teroristų atvykimo į Europos Sąjungą versijas palikime tyrimui. Kai kurios jų iki galo nepagrįstos, tačiau noriu užtikrinti, kad imamasi visų priemonių, kad į Lietuvą vykdant pabėgėlių perkėlimo programą nepateks nei vienas asmuo, turintis bent menkiausių neaiškumų savo gyvenimo istorijoje ar dokumentuose“, – sakė premjeras. Jis pridūrė, kad į Lietuvą bus priimtos tik karo pabėgėlių statusą turinčios šeimos ir bus atliekama griežta asmenų perkėlimo kontrolė. Premjeras pabrėžė, kad nei vienas migrantas į Lietuvą nepateks, jeigu dėl jo kils bent menkiausių neaiškumų.
