Vyriausybė pritarė šauktinių grąžinimui
Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, pagal kurį į kariuomenę būtų vėl kviečiami šauktiniai. Kasmet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatoma pašaukti nuo 3 tūkst iki 3,5 tūkst asmenų, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad šauktiniams yra numatytos lengvatos ir motyvacinės priemonės. „Tame įstatyme numatytos trys privalomos pradinės karo tarnybos atlikimo galimybės. Tai yra, atliekant 9 mėn. nuolatinę, privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat dalyvaujant 12-os savaičių baziniuose kariniuose mokymuose ir dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Labai svarbu yra tai, kad numatytas dalies faktinių studijų kainos kompensavimas, taip pat subsidijos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbdaviams, taip pat gali būti taikomos papildomos lengvatos stojantiems į aukštąsias mokyklas ir valstybės tarnybą ir, aišku, kitos priemonės“, - teigė A. Butkevičius. Pasak premjero, pašaukto į privalomąją karo tarnybą asmens darbdavys privalės išlaikyti darbo vietą.
Ką slepia savivaldybės?
Kaip rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus savivaldybių skaidrumo tyrimas, Lietuvos savivaldybės mažiausiai informacijos atskleidžia apie politikų ir tarnautojų interesus, lobistų daromą įtaką ir galimybes gyventojams įsitraukti į sprendimų priėmimą. Teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas Liudvikas Ragauskis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ priminė, kad informacijos suteikimo teisę piliečiams garantuoja specialus įstatymas: „Įstatyme aiškiai reglamentuotos tiek paklausėjų teisės, tiek viešojo administravimo subjektų teisės, kokią informaciją ir per kiek laiko privalu suteikti. Jeigu informacija nesuteikiama, turiu kreiptis į teismą. Procesas gali baigtis po pusantrų metų, ir grįžime į tą patį tašką, iš kur pradėjome. Teismas tik įpareigos suteikti informaciją, bet pasekmių tas valstybės tarnautojas nepatirs jokių. Realiai valstybės tarnautojui gali būti taikoma nuobauda. Bet dažniausiai, kol išsiaiškinama, ar kaltas tarnautojas, valstybės institucija, jau įsigalioja senatis“, – kalbėjo L. Ragauskis. Minėtame „Transparency International“ tyrime, be kita ko, sakoma, kad nė viena savivaldybė neskelbia apie susitikimus su interesų grupėmis, iš jų gautus pasiūlymus ir tolesnius savivaldybių sprendimus.
Smarkiai augantis Vilnius
Vilnius – ketvirtas sparčiausiai augantis verslus miestas Europoje, nurodo amerikiečių verslo žurnalas Inc. com. Ketvirtąją vietą reitinge užimantis Vilnius aplenkė Stokholmą, Londoną, Romą, Oslą. Vilnius įvertintas kaip smulkaus verslo talentus auginantis miestas Europoje, taip pat minimas kaip didžiausias finansinių paslaugų centras Baltijos regione. Įstaigos „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys sako, kad šiuo metu Lietuvos sostinė turi galimybių pasiekti puikių ekonominių rezultatų: „Labai džiugu, kad Lietuvos ir Vilniaus vardas bus išgirstas plačioje tarptautinėje aplinkoje. Šiuo metu visa ta visuma, kurią mes matome, ką turime Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose – tai labai didelė verslo dinamika. Žurnalistai pastebi, kad nemažai kompanijų, sparčiausiai augusių Europoje, top 10-tuke, top 100-tuke yra būtent iš Vilniaus. Tiek, kiek mes matome iš tarptautinių užsienio kompanijų perspektyvos, tiek iš vietos kompanijų, augimo procentai yra iš tikrųjų įspūdingi, nepaisant tam tikrų išorinių grėsmių, su kuriomis šiomis dienomis susiduriame“, - kalbėjo J. Pagirys. Pagal augimo tempus Vilnių lenkia tik Milanas, Ryga ir Paryžius.
B.Fedaravičienė apdovanota už ištikimybę Lietuvai
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Istorinėje Prezidentūroje Kaune 100 metų jubiliejaus proga pasveikino Lietuvos visuomenės veikėją Birutę Fedaravičienę ir apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi kaip ilgametę Lietuvos valstybės nepriklausomybės siekio ir Pietryčių Lietuvos regiono istorijos puoselėtoją. Apdovanojimas paskirtas 2015 m. vasario 16 d. dekretu – Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. B. Fedaravičienė yra pripažinta Neginkluoto pasipriešinimo dalyve už veiklą 1939 metais, dirbant Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje ir gelbstint žydus. Nuo 1940 m. B. Fedaravičienė daug nuveikė, saugodama ir puoselėdama lietuvybę Vilniaus krašte. Ji siekė, kad čia būtų atidarytos lietuviškos mokyklos, kad pamaldos bažnyčiose vyktų lietuvių kalba, o gyventojai gautų lietuvišką spaudą. Valstybei atkūrus nepriklausomybę B. Fedaravičienės iniciatyva Kaune atstatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, pasodinta ąžuolų giraitė J. Basanavičiaus gimtinėje Tautinio atgimimo ąžuolyne, prie Kauno istorijos muziejaus atstatyta „Knygnešių sienelė". Daug metų B. Fedaravičienė dirbo Valstybiniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Įvyko pirmieji tiesioginiai merų rinkimai
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad sprendimas atverti kelią rinkimuose dalyvauti visuomeniniams komitetams buvo teisingas žingsnis. Anot jo, nepartinių visuomenininkų populiarumas yra demokratijos ir sistemų atvirumo požymis: „Tai buvo istoriniai rinkimai, atvėrę galimybę rinkėjams rinkti merus tiesiogiai, pozityviai nuteikia žmonių aktyvumas šiuose rinkimuose, o ir pasirinkimas buvo išties demokratiškas. Prezidentės vertinimu, žmonės labai aiškiai pareiškė savo poziciją, ir tą poziciją turime gerbti. Pokyčiai kai kuriose savivaldybėse neišvengiami, o įdomesni rinkimų momentai - visuomeniniai rinkimų komitetai.Visuomeninių komitetų rezultatas yra labai geras, komitetai pagal balsų skaičių užima 4 vietą rikiuotėje kartu su pirmaujančiomis partijomis, bendrai Lietuvoje jie turės 116 mandatų, kiek yra paaiškėjusių, ir net 36 visuomeniniai komitetai gavo mandatus įvairiuose sąrašuose, ir jau turime vieną išrinktą nepartinį, per visuomeninius komitetus, merą, Alytuje, o dar šeši varžysis antrame ture. Tai galima vertinti, kaip demokratijos ir sistemų atvirumo požymį“, – kalbėjo M. Lingė.
Vyriausybė pritaria nacionalinių oro linijų kūrimui
Lietuvos investuotojų forumas Vyriausybei siūlo investuoti į nacionalines oro linijas. Tai esą padidintų šalies konkurencingumą ir pagerintų investicinį klimatą. Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog iš esmės pritaria lietuviškų avialinijų sukūrimui: „Turime keletą planų sukurti oro linijų kompaniją. Vyriausybė yra pasiruošusi, jeigu ateis rimtas investuotojas, prisidėti prie tos programos sukūrimo. Tikrai esame suinteresuoti, kad kuo daugiau tiesioginių skrydžių būtų iš Lietuvos į kitus Europos miestus“, – kalbėjo A. Butkevičius. Premjeras nekonkretizavo, ar nacionalinės avialinijos galėtų būti kuriamos „Air Lituanica“ pagrindu. Vilniaus savivaldybės valdoma skrydžių bendrovė skrydžius pradėjo 2013 metų vasarą. Dėl finansinių problemų 2009 metų pradžioje skrydžius dėl finansinių problemų nutraukė jau bankrutavusi oro linijų bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Anot „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininko Rolando Valiūno, Lietuvai svarbiausios skrydžių kryptys - Helsinkis, Stokholmas, Oslas, Tamperė, Kopenhaga, Berlynas, Hamburgas, Frankfurtas ir Londonas.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų - vienas mažiausių
Skirtumas tarp vidutinio vyrų ir moterų atlyginimo Lietuvoje 2013 metais buvo vienas mažiausių iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Per penkerius metus – 2013 metais, palyginti su 2008 metais – skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio sumažėjo 8,3 punkto iki 13,3 proc., ketvirtadienį pranešė ES statistikos tarnyba. Pernai skelbtais duomenimis, atlyginimų skirtumas šalyje buvo 12,6 procento. Mažesnis skirtumas buvo Slovėnijoje (3,2 proc.), Maltoje (5,1 proc.), Lenkijoje (6,4 proc.), Italijoje (7,3 proc.), Kroatijoje (7,4 proc.), Liuksemburge (8,9 proc.), Rumunijoje (9,1 proc.), Belgijoje (9,8 proc.) ir Portugalijoje (13 proc.). Užpernai Estijoje moterys uždirbo 29,9 proc. mažiau nei vyrai (2008 metais – 27,6 proc.) – tai didžiausias skirtumas visoje ES. Latvijoje darbo užmokesčio skirtumas siekė 14,4 proc. (2008-aisiais – 11,8 proc.). ES šis rodiklis per penkerius metus sumenko 0,9 proc. ir 2013 metais siekė 16,4 procento.
Prašo uždrausti Kovo 11-osios eitynes
Tarptautinė žydų teisių gynimo organizacija - Simono Vyzentalio centras - kreipėsi į Vilniaus merą Artūrą Zuoką, prašydama uždrausti arba apriboti Kovo 11-tąją tautininkų planuojamas eitynes sostinės Gedimino prospektu. Nacių medžiotoju įvardijamas centro vadovas Efraimas Zurofas laiške Vilniaus merui rašo, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną pagrindine sostinės gatve žygiuos "neonaciai ir ultranacionalistai". Laiške taip pat prašoma rasti teisinę priežastį atšaukti eitynes arba nurodyti pakeisti eisenos maršrutą. Tradicija tapusias eitynes Kovo 11-tąją Vilniuje rengia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinis centras. Šių organizacijų išplatintame pranešime teigiama, kad eisena bus rengiama nuo Katedros iki Seimo rūmų. Anot Lietuvos tautininkų ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vadovo Juliaus Pankos, eitynės Vilniuje vyks Gedimino prospektu nepriklausomai nuo to, ar leidimas bus išduotas, ar ne. Tokios eitynės Vilniuje 2013 m. vyko be savivaldybės leidimo, 2014 m. jis buvo išduotas. Šiemet eitynėse Lietuvos sostinėje laukiama nemažai dalyvių iš kitų šalių. Anot J. Pankos, atvykti į Vilnių pakviesti Ukrainos "Dešiniojo sektoriaus" atstovai, taip pat Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos dešiniųjų pažiūrų aktyvistai. Šiemet Kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.
