Supainiojo viešuosius ir privačius interesus
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai privačiai konfliktavęs su buvusia savo pavaduotoja Egle Sakalauskaite, priimdavo tarnybinius sprendimus dėl jos tėvo Benjamino Sakalausko vadovaujamos Generalinės miškų urėdijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį galutinai paliko galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pernai gegužės pabaigoje priimtą sprendimą, kuriuo Ž.Plytnikas buvo pripažintas supainiojęs interesus, pranešė VTEK. Tačiau teismas panaikino VTEK sprendimo dalį, kuria buvo konstatuota, kad Ž.Plytnikas privalėjo privačių interesų deklaracijoje, kaip interesų konfliktą jam keliančią aplinkybę, nurodyti faktą, jog su buvusia savo pavaduotoja yra privataus ginčo santykiuose. Pernai gruodžio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nusprendė, kad Ž.Plytnikas nesupainiojo interesų. Teismas išaiškino, kad Ž.Plytnikui nebuvo pagrindo deklaruoti aplinkybių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, be to, teismas nustatė ir komisijos procedūrinių pažeidimų, priimant sprendimą. Pastarąjį teismo sprendimą VTEK apskundė šių metų sausio pradžioje.
114 tonų eurų
Lietuvos bankas ketvirtadienį oficialiai patvirtino, kad Lietuvą pasiekė pirmoji euro banknotų siunta iš Vokietijos. Iki šiol informacijos neteikęs bankas pranešė, kad banknotai atgabenti dieną, nes to reikalauja saugumas. „Gabenant banknotus, būtina laikytis numatytų griežtų saugumo procedūrų ir reikalavimų, įskaitant banknotų skraidinimą šviesiu paros metu, eismo ribojimus gabenant juos į saugyklas ir kitas apsaugos priemones. Dėl saugumo apie pinigų gabenimo laiką, maršrutą, apsaugos ir kitas detales visuomenė iš anksto negali būti įspėta“, - pranešė LB. Anot pranešimo, ir ateityje išsamesnė informacija bus teikiama tik tuomet, kai visi banknotai pasieks saugyklas.mLietuvos bankas yra pasirašęs sutartį su Vokietijos centriniu banku – Bundesbanku dėl visų nominalų eurų banknotų įsigijimo. Iš viso spalio-lapkričio mėnesiais bus atsigabenta 132 mln. vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų.
Neįgaliesiems pastatai nepritaikyti
Lietuvoje didelės dalies visuomeninių pastatų: ligoninių, savivaldybių, švietimo ar kitų įstaigų durys neįgaliesiems vis dar yra užvertos. Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos atstovė Jurgita Masiulionytė radijo stočiai „Laisvoji banga“ tvirtino, kad daugybė visuomeninių pastatų vis dar nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams arba pritaikymas yra tik imituojamas. „Paskutiniu metu iš ES lėšų neįgaliesiems buvo pritaikomi kultūros paveldo objektai, valstybinių ir švietimo įstaigų pastatai. Iš fasado pusės buvo įrengiami įvažiavimai, tačiau pastato vidus nebuvo pritaikomas neįgaliesiems“ , – sakė sąjungos atstovė. Pašnekovė pastebi, kad daug geriau neįgaliųjų poreikiams prisitaikęs verslo sektorius, o ypač prasta padėtis yra daugiabučiuose gyvenamuose namuose. Architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Adas Balčiūnas sako, kad dabar visi nauji ir rekonstruojami pastatai projektuojami remiantis statybos reglamentais. Tačiau pripažino, kad senesnių, dar sovietmečiu statytų daugiabučių pritaikyti neįgaliųjų poreikiams dažnai būna neįmanoma.
Auga žemės mokesčiai
Mokesčio už žemę tarifas nepasikeitė, bet už ją šiemet teks sumokėti kone dvigubai daugiau nei pernai. „Lietuvos rytas“ rašo, kad mokesčiai augs iki 2017 metų. Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovė Rasa Bimbirienė sakė, kad mokesčiai šįmet yra gerokai didesni, nes sklypo mokestinė vertė už pernykštę yra didesnė 20 procentų. „Mokestinė vertė, nustatyta 2012 metais, nesikeis iki 2017-ųjų. Bet žemės mokesčiai apskaičiuojami kasmet atriekiant vis didesnę tos vertės dalį. O sklypų pirkimo ir pardavimo sutartys mokesčiams įtakos neturi ir neturės", -sakė R.Bimbirienė. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų žemės mokesčio, iš jų apie 67 mln. litų - gyventojai, likusius - įmonės. Pernai apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 64 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų jį moka apie 669 tūkst. gyventojų ir įmonių.
Laužomos ietys dėl biudžeto
Įprasta, kad svarstant valstybės biudžeto projektą išsiskiria valdančiųjų ir opozicijos nuomonės, tačiau šį kartą sutarimo teks ieškoti ir pačiai valdančiajai koalicijai. Seimas pradeda kitų metų valstybės biudžeto svarstymus, kai valdantieji nesutaria, ar reikia naikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui. Ietys laužomos ir dėl minimalios algos. Ją kitais metais didinti primygtinai siūlo Darbo partija. Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, svarstant biudžetą didžiausių sunkumų kils būtent dėl šių klausimų. Viena didžiausių permainų pirmą kartą eurais parengtame biudžete – daugiau kaip 400 mln. eurų didinamas finansavimas Krašto apsaugai. Dabar jis turėtų perkopti 1 proc. BVP. Nors iki NATO rekomenduojamų 2 proc. dar toli, konservatorė Rasa Juknevičienė sako, kad tai svarbus ir reikalingas žingsnis, tačiau dėl kitų biudžeto eilučių laukia diskusijos Seime. Biudžeto projekte numatyti 200 mln. litų socialinei atskirčiai mažinti, bus kompensuojamos ir sumažintos pensijos.
Toliau kris degalų kainos
Naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė neatmeta, kad degalų kainos Lietuvoje ir toliau kris. „Man sunku pasakyti, kiek tiksliai nukris kainos, kadangi kiekviena įmonė turi savo kainų politiką ir taisykles. Ir pasakyti ar 10, ar 15 centų tikrai negaliu, bet jeigu produkto kaina ir toliau kris, tai tikrai matysime tą mažmenoje, ką matėme iki šiol“,- sakė D.Jokšienė. Jos teigimu, mažmenininkai nėra suinteresuoti išlaikyti dideles degalų kainas dėl didelės konkurencijos. „Konkurencija mūsų mažmenoje yra labai didelė palyginus su mūsų kaimyninėmis šalimis – Latvija ir Estija. Yra pakankamai daug nedidelių tinklų. Mažmenininkams kaina mažesnė yra tikrai patraukliau, kadangi auga apyvarta. Niekas nenori aukštos kainos laikyti, kai vartotojai negali įpirkti tų degalų. Pas mus degalų kainos pagal pajamas nėra labai mažos ir todėl mums tikrai yra geriau didesnė apyvarta negu aukštos kainos ir maža apyvarta“,- tikino D.Jokšienė.
Vyksta Baltijos Asamblėja
Spalio 23–24 dienomis Estijoje įvyks Baltijos Asamblėjos (BA) renginiai – 33-oji BA sesija, 20-oji Baltijos Taryba, BA Prezidiumo bei komitetų posėdžiai, BA apdovanojimų įteikimo ceremonija, rašinių konkurso, skirto Baltijos kelio 25-mečiui paminėti, laimėtųjų apdovanojimas. 33-ojoje BA sesijoje dalyvaus Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, kiti delegacijos nariai. Susirinkę trijų Baltijos valstybių atstovai BA sesijoje itin didelį dėmesį skirs regioniniam saugumui: bus aptariami gynybiniai pajėgumai, jų telkimas ir dalijimasis jais, svarstoma, kaip atremti „minkštąją galią“. Sesijoje taip pat aptars aktualius klausimus, kaip antai: transporto ir infrastruktūros plėtrą regione, Europos Sąjungos Rytų partnerystę, skaitmeninių parašų svarbą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. pirmininkavimą BA perims Lietuva, todėl BA sesijoje bus išrinktas naujasis Baltijos Asamblėjos Prezidentas ir viceprezidentai ir patvirtinti naujieji komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai.
Energetinio saugumo pratybos
NATO energetinio saugumo kompetencijos centre Lietuvoje vyksta ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugos pratybos. Terminalas, Kauno hidroelektrinė, atominė elektrinė – tik keli strateginiai objektai, kuriems patyrus žalą, padariniai visai valstybei gali būti kritiniai. Ekspertai sako, kad grėsmės tokiems objektams yra „tradicinės“ – teroristiniai, kibernetiniai ir informaciniai išpuoliai. Bandant užkirsti kelią tokioms grėsmėms NATO Lietuvoje pirmą kartą surengė energetinės infrastruktūros apsaugos pratybas. Ekspertai iš įvairų šalių pagal iš anksto parengtus scenarijus sprendžia, kaip užtikrinti tokių objektų apsaugą per teroristines ar kibernetines atakas. Ieškoma galimų saugumo spragų, vertinama kaip pasirengta grėsmėms. „Pratybose dalyvauja labai patyrę ekspertai, iš tokių šalių, kurios turi didžiulę patirtį, kaip Persų įlankos regiono valstybės, kaip Kataro, JAE, taip pat NATO valstybių atstovai. Pratybų pabaigoje apibendrinsime, kur ir ką galima geriau padaryti“, – teigia NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius plk. Gintaras Bagdonas.
