Praėjusią savaitę Briuselyje Valentinai Dagienei, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorei, įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas kompiuterinio meistriškumo kategorijoje. Apdovanojimas skirtas kompiuterių mokslo pradininkės Ados Lovelace 200-osioms gimimo metinėms paminėti.
Profesorė Dagienė – programavimo ir kompiuterių mokslo pionierė Lietuvoje. Šių mokslų svarbą ji suprato dar tada, kai Lietuvoje beveik nebuvo kompiuterių. Prieš 35 metus ji su keliais bendraminčiais įkūrė Jaunųjų programuotojų neakivaizdinę mokyklą (JPM). O pernai Pasaulio kompiuterių kongrese skaitė pranešimą apie Lietuvos patirtį mokant vaikus programavimo neturint kompiuterių. Tad Ados Lovelace apdovanojimas šiuo atveju yra labai simboliškas.
Ponia Dagienė taip pat yra po pasaulį paplitusio moksleivių informatikos konkurso „Bebras“ iniciatorė.
Dabar profesorės dėmesys krypsta į moteris ir merginas.
„Reikia skatinti moterų, auginančių mažus vaikus, darbą iš namų, kad ir po dalį etato. Taip jos nepraras įgūdžių, laisvės“, – teigia mokslininkė.
Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimais siekiama įvertinti reikšmingą moterų indėlį į kompiuteriją ir skaitmeninio pasaulio plėtrą ir jaunajai kartai parodyti sektinus pavyzdžius, kurie įkvėptų karjerą rinktis IT srityje.
Kompiuterinio meistriškumo kategorijoje profesorė Dagienė varžėsi su Nuria Oliver, vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų bendrovių – Ispanijos „Telefonica“ – mokslo direktore, ir Monique Morrow, JAV korporacijos „Cisco Systems“ technologijų plėtros vadove.
Už indėlį į informacinių technologijų (IT) plėtrą V. Dagienė apdovanojama jau ne pirmą kartą. Ji yra gavusi Lietuvos mokslo premiją, aukso medalį už indėlį į Europos informatikos mokymą, Lietuvos IT pramonės apdovanojimą už išskirtinį indėlį į informacines technologijas, asociacijos „Informatics Europe“ geriausios ugdymo praktikos 2015 m. premiją ir pasaulinio IT aljanso WITSA apdovanojimą.
Valentina Dagienė yra paskelbusi per 200 mokslinių ir tiek pat metodinių darbų, parašiusi daugiau kaip 60 informatikos vadovėlių ir mokomųjų knygų. Yra dviejų tarptautinių mokslo žurnalų – „Informatics in Education“ (skirtas informatikos mokslininkams) ir „Olympiads in Informatics“ (informatikai gabiems vaikams ugdyti) – steigėja, vyriausioji jų redaktorė. 2004 metais inicijavo informatikos ir informatinio mąstymo tarptautinį konkursą „Bebras“. Neįtikėtinas mokslinės ir edukologinės veiklos aukštumas pasiekusi moteris taip pat yra penkių vaikų mama, visi baigė po porą universitetų – Lietuvoje ir užsienyje.
Apie programuotojų mokyklą
Jaunųjų programuotojų neakivaizdinės mokyklos (JPM) pirmoji pamoka 1981 m. sausio 27 d. buvo išspausdinta tuometiniame dienraštyje „Komjaunimo tiesa“. Pamokos spausdintos iki gegužės mėnesio. Spaudoje skelbiamos programavimo pamokos buvo pirmasis mokymosi JPM etapas. Vėliau mokslas buvo tęsiamas dar pusantrų metų susirašinėjant laiškais.
Kompiuterinio meistriškumo kategorijoje profesorė Dagienė varžėsi su Nuria Oliver, vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų bendrovių – Ispanijos „Telefonica“ – mokslo direktore, ir Monique Morrow, JAV korporacijos „Cisco Systems“ technologijų plėtros vadove.
Toks dviejų dalių mokymosi ciklas (pradedant laikraščiu, baigiant susirašinėjimu) buvo kartojamas dar du sykius – 1983 ir 1985 m. Vėliau buvo dirbama tik susirašinėjant: iš pradžių naudojantis vien tradiciniu paštu, vėliau – ir elektroniniu paštu.
JPM kursas buvo ne kartą pertvarkytas, o pati mokykla veikia iki šiol. Per 30 JPM gyvavimo metų joje mokėsi per 6 000 klausytojų.
Apie Adą Lovelace
Augusta Ada Lovelace Bairon (1815–1852 m.) – poeto lordo Bairono dukra ir kompiuterių mokslo pionierė, studijavusi matematiką tais laikais, kai studijos buvo neįprastas reiškinys net kilmingoms moterims.
Teigiama, kad jaunoji Ada viename pokylyje sutiko Čarlzą Babidžą – aktyvų politiką ir išradėją, sukūrusį pirmąją pasaulyje skaičiavimo mašiną. Po kurio laiko Babidžas jai parodė savo kuriamą mechaninę diferencinę skirtumų skaičiavimo mašiną. Nuo to laiko Ada Lovelace atidžiai sekė šios mašinos kūrimo eigą, diskutuodavo su Babidžu ir pateikė daugybę naujų idėjų.
Ada Lovelace nagrinėjo teorines programavimo galimybes. Ji iškėlė mintį, kad mašinos galėtų „mąstyti“, ir net numatė galimybę jomis kurti muziką.
Augusta Ada Lovelace Bairon vadinama pirmąja programuotoja. Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta ADA.
