Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis – specialiai žurnalui „Europos laiku“.
Ministre, kaip ir kiek padidėjo Lietuvos saugumas 2017 metais?
Gyvename labai įtemptu ir įdomiu laikotarpiu, kuris išorės grėsmių prasme yra pats sudėtingiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau tuo pat metu esame ir saugiausi nei bet kada: turime daugiau nei anksčiau sąjungininkų, kurie prireikus yra pasirengę ginti mūsų valstybę. Vienas svarbiausių 2017-ųjų įvykių Lietuvoje gynybos srityje – NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimas Lietuvoje. Tai nepaprastai reikšmingas įvykis, kaip ir partnerių politinis sutarimas, kuris rodo, kad sąjungininkai vienodai suvokia grėsmes, kylančias mūsų regione, bei parodo realų NATO pasiryžimą, iškilus pavojui, ginti Aljanso narius. Sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose programos (EFP) priėmimas buvo nemažas iššūkis logistikos ir infrastruktūros parengimo prasme, tačiau galime konstatuoti, jog EFP bataliono priėmimą sėkmingai užtikrinome. 2017-aisiais taip pat pasiekėme proveržio oro gynybos srityje – pasirašėme sutartį dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS. Oro erdvės apsauga yra vienas svarbiausių dalykų, leidžiančių užtikrinti sąjungininkų atėjimą į regioną, jei tam iškiltų poreikis. Su NASAMS mes įsigyjame sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio iki šiol neturėjome. Taip iš dalies užpildome vieną didžiausių šalies gynybos spragų – oro erdvės apsaugą.
Sėkmingai tęsiame šauktinių sistemos grąžinimą į kariuomenę. Šaukimo sistemos įgyvendinimas siunčia aiškų signalą ir mūsų sąjungininkams, ir potencialiam agresoriui, kad Lietuva rimtai vertina savo gynybą. Šauktiniai ženkliai sustiprino kariuomenę: sparčiai didėja kariuomenės rezervas ir pildomi kariuomenės vienetai. Kitais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3800 šauktinių. Ypatingai džiugina, jog jau trečius metus iš eilės šauktinių gretose didžioji dalis jaunuolių tarnauja savo noru. Tačiau augant emigracijai bei palaipsniui didėjant šaukiamųjų skaičiui, tikėtina, jog kitąmet tarp šauktinių turėsime ir karo prievolininkų, atliekančių tarnybą privalomąja tvarka. Noriu pažymėti, kad didelė dalis jaunuolių atlikti tarnybą pasirenka, siekdami išmokti apginti savo šeimą ir valstybę.
Kokie iššūkiai laukia artimiausiais metais ir apskritai ateityje?
Manau, ne mažiau įdomūs. Pirma, tai istoriniai metai krašto apsaugos finansavimo prasme: pirmą kartą nuo šalies narystės NATO pradžios, įvertinus globalias grėsmes ir saugumo padėtį regione, įgyvendintas įsipareigojimas krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Tačiau 2 proc. neišsprendžia ilgalaikio finansavimo trūkumo padarinių. Mums ypatingai svarbu nuosekliai didinti gynybos finansavimą, kad užlopytume per ilgą laiką atsiradusią 4 mlrd. eurų finansavimo trūkumo „skylę“. Siekiant atstatyti buvusius bei stiprinti ir kurti naujus karinius pajėgumus, sieksime, kad krašto apsaugai būtų nuosekliai skiriamas papildomas kasmetinis finansavimas pagal krašto apsaugos sistemos (KAS) pagrįstą poreikį, kol iki 2022 metų bus pasiektas 2,5 proc. nuo BVP. Tai užfiksuota ir neseniai pasirašytame politinių partijų susitarime.
Kitų metų pabaigoje realybe virs ir stambiausi kariuomenės modernizavimo projektai: į Lietuvą atvyks savaeigės haubicos, prasidės jų integravimas į Lietuvos kariuomenės vienetus, tikimės pradėti ir investicinius infrastruktūros projektus. Taip pat daug dėmesio skirsime profesinės karo tarnybos karių ir karinio rengimo sąlygų gerinimui: čia kalbu ir apie atlyginimų kėlimą, ir apie naujų kareivinių statybas, ir apie poligonų plėtrą.
Kitus metus pradėsime su nauja, kokybiškai geresne KAS struktūra. Jau pasiekėme esminį kokybinį pokytį, kai struktūrą ir planavimą priartiname prie geriausios NATO šalių praktikos, o strateginis Lietuvos kariuomenės (LK) planavimas ir vadovavimas priskiriamas LK Gynybos Štabui. Kita mums svarbi naujiena – pradeda veikti ir mūsų Gynybos resursų agentūra, atsakinga už viešuosius pirkimus.
Metų pradžioje ėmėmės lyderystės, konsoliduojant informacinių technologijų (IT) ir kibernetinio saugumo funkcijas. Nuo 2018 m. pradžios visa IT ir kibernetinio saugumo formavimo politika jau bus sutelkta Krašto apsaugos ministerijoje.
Tarp svarbiausių darbų dar paminėčiau ir mobilizacijos sistemos reformą, kurią keisime iš esmės, bei priimsime iš esmės naują Karo padėties įstatymo redakciją. Tikimės, kad ją Seimas svarstys jau pavasario sesijoje.
Jungtinė Karalystė traukiasi iš ES. Kiek tai koreguos Lietuvos gynybos politiką?
Narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra Lietuvos gynybos politikos pagrindas, todėl Lietuvos saugumas labai priklauso nuo sėkmingos šių organizacijų raidos. Vieningos Europos projektas patiria įvairiapusį spaudimą: įtampa euro zonoje, skirtingas ES narių atsakas į nekontroliuojamą migraciją, augantis vidinio terorizmo pavojus, antieuropietiškų nuostatų stiprėjimas. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES – be abejonės, vienas iššūkių, kuris tik didina būtinybę stiprinti NATO ir ES bendradarbiavimą bei skatina ES saugumo didinimo iniciatyvas. Ką manote apie ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje? Svarbiausiu kolektyvinės gynybos garantu Europoje ir toliau išlieka NATO. Tačiau ES taip pat turi investuoti į savo narių saugumo stiprinimą – įtempta saugumo situacija reikalauja proaktyvaus ES atsako. Sprendžiant globalius saugumo aplinkos iššūkius, būtina išnaudoti ir stiprinti realias NATO ir ES bendradarbiavimo priemones. Tarp prioritetinių bendradarbiavimo sričių matome karinį tranzitą, kibernetinę gynybą, atsaką į hibridines grėsmes ir koordinaciją strateginės komunikacijos srityje.
Lapkričio mėnesį Lietuva ES Užsienio reikalų taryboje patvirtino savo ketinimus dalyvauti vienoje iš ES saugumo stiprinimo iniciatyvų – Nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO), kurioje numatyti papildomi valstybių įsipareigojimai gynybos srityje. Manau, šis žingsnis rodo ES valstybių pasiryžimą plėtoti gynybinius pajėgumus ir didinti investicijas į gynybą. Lietuva PESCO rėmuose siūlo glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos ir karinio tranzito supaprastinimo srityje. Turime konkrečių pasiūlymų. Sakykime, kurti greitojo reagavimo komandas, atsakant į kibernetines atakas. Prie šio Lietuvos projekto ketina jungtis Suomija, dėl bendradarbiavimo taip pat kalbamės su kitomis valstybėmis. Kibernetinių pajėgumų Europoje stiprinimui sieksime išnaudoti naująsias ES gynybos iniciatyvas – PESCO ir Europos gynybos fondą.
Prieš porą mėnesių kartu su Beneliukso ir mūsų regiono valstybėmis taip pat pasiūlėme kurti karinį Šengeną. Šiandien tai – jau visos ES iniciatyva, toks įsipareigojimas numatytas PESCO įsipareigojimų sąraše. Per artimiausius mėnesius ES institucijos kartu su valstybėmis narėmis turi sutarti dėl konkrečių žingsnių, siekiant supaprastinti tranzito procedūras ir identifikuoti papildomų investicijų į infrastruktūrą poreikį. Karinis tranzitas yra svarbus NATO prioritetas, todėl šioje srityje svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas.
Šaltinis: žurnalas „Europos laiku“ Nr. 26
