Pasaulio dietologai jau senokai muša pavojaus varpais: du trečdaliai planetos gyventojų turi antsvorio! Kas atsitiko? Kodėl nereikalingi kilogramai auga, atrodo, nuo vandens, ir kaip su jais kovoti? Tik suradę savo mitybos įpročių „silpnąją grandį“ galėsite susikurti sėkmingą lieknėjimo strategiją.
Kalti genai? Ak, kaip paprasta: pasiteisiname polinkį į antsvorį paveldėjusios iš mamos ar senelės ir toliau kemšame riestainius. Taip, „šakaliukai“ turi greitą medžiagų apykaitą, juos galima palyginti su galingu automobilio varikliu, kuris ir tuščia eiga litras po litro ryja benziną. Apkūnios moteriškės kur kas taupiau naudoja „kurą“: jei fiziškai nedirba, tai ir energijos mažai išnaudoja. Senais laikais, kai žmonėms tekdavo badauti, dėl poodinio riebalų sluoksnio storuliai turėdavo kur kas daugiau galimybių išgyventi nei sudžiūvėliai. Tačiau mūsų dienomis antsvoris niekuo nenaudingas – dėl jo tik vienos bėdos. Ką daryti? Įsidėmėkite – gyvenimo būdas kūno svorį veikia kur kas labiau nei genai. Taigi receptas labai paprastas: daugiau judėti, mažiau valgyti!
Valgome pernelyg dažnai. Tik apsidairykite: ant kiekvieno kampo karštų bandelių vežimaičiai, spurginės, greito maisto restoranai. Nors nesate alkani, taip ir vilioja sukirsti vieną kitą skanėstą. Niekas nebesilaiko tradicijos skirti laiko pietums, valgyti iš lėto, su pasimėgavimu. Daugelis žmonių valgo skubėdami – eidami, kalbėdami telefonu, vairuodami automobilį. Kramtymas tapo nepertraukiamu procesu.
Ką daryti? Sotūs pusryčiai, pietūs, vakarienė, du lengvi užkandžiai, ir viskas. Jokių šokoladukų, sausainių, traškučių. Beje, žmogus visiškai nesunkiai, be jokios žalos sveikatai, gali nevalgyti 7 val. Po paskutinio valgymo turėtumėte išalkti ne anksčiau nei po keturių valandų. Jei žūtbūt norisi nuraminti kirminą, rinkitės neriebų jogurtą, kokį nors vaisių, o ne bandelę ar ledus.
Per didelės porcijos. Neįtikėtina, bet faktas: per pastaruosius 20 metų maisto porcijos restoranuose, kavinėse, greitojo maisto užkandinėse padvigubėjo. „Jeigu sumokėjau, reikia viską suvalgyti“ – ši nuostata, regis, prigijo amžiams. Jos laikydamiesi per dieną gauname iki 400 nereikalingų kilokalorijų, kurios, jeigu nespėja sudegti, tuoj pat „nusėda“ ant šlaunų ar pilvo. Ką daryti? Valgyti namie? Tai neįmanoma, jei rimtai dirbate. Nešiotis maistą į darbą? Taip pat ne išeitis, ne visi turime tokią galimybę. Tiesiog mažiau valgykite. Juk niekas neverčia sukimšti viską iki paskutinio trupinėlio. Jeigu porcijos didelės, užsisakykite pusę, jeigu nėra tokios galimybės, valgykite dviese vieną porciją, ar dalį iš karto paprašykite supakuoti išsinešimui.
Cukrus. Net apie 40 proc. kilokalorijų šiuolaikinis žmogus gauna iš lengvai pasisavinamų angliavandenių, t. y. cukraus. Labai skanu, bet labai kenksminga. Saldumynai teikia malonumą ir akimirksniu nuslopina alkį. Bet cukrui pasisavinti organizmas beveik nenaudoja energijos. Tai viena, o antra – šios kalorijos, jeigu tuoj pat nesudeginamos aktyvia fizine veikla, virsta riebalais. Ką daryti? Valgyti kuo mažiau saldumynų. Būkite apdairūs – cukraus yra ir kituose maisto produktuose, pavyzdžiui, padažuose. O stiklinėje gazuotų vaisvandenių yra net 4–6 šaukšteliai cukraus (sulčių – dar daugiau)!
Sotūs pusryčiai, pietūs, vakarienė, du lengvi užkandžiai, ir viskas. Jokių šokoladukų, sausainių, traškučių. Beje, žmogus visiškai nesunkiai, be jokios žalos sveikatai, gali nevalgyti 7 val. Po paskutinio valgymo turėtumėte išalkti ne anksčiau nei po keturių valandų.
Per mažai judame. Į darbą važiuojame automobiliu. Į kabinetą antrame aukšte keliamės liftu. Visą dieną sėdime prie kompiuterio. Pavargę vakare svajojame, kaip greičiau pasiekti lovą. Mokslininkai jau nebelinksmai juokauja – vis daugiau laiko praleidžiame ant sėdmenų, o ne ant kojų...
Ką daryti? Mankštintis. Apklausos rodo, kad mažiau nei 40 proc. moterų reguliariai gauna nors kokį fizinį krūvį, o 25 proc., baigusios mokyklą ar universitetą visiškai nesportuoja. Galimybių judėti per akis, reikia tik noro. Galite mankštintis namie, sporto salėje, čiuožinėti, šokti salsą, bėgioti parke, sparčiai vaikščioti, plaukioti.
Valgome, kai nesame alkani. Šventė? Torčiukas ant stalo! Nemalonumai? Reikia ko nors saldaus!
Ką daryti? Pirmasis žingsnis įveikti „emocinį“ persivalgymą – suvokti tai kaip problemą. Psichologai pataria: prieš dėdami ką nors į burną, paklauskite savęs, kodėl tai darote. Esate išties alkani ar yra kokia nors kita priežastis? Jeigu abejojate, ar tikrai išalkote, palaukite 15 min. Galimas dalykas, per tiek laiko nervai nurims ir noras valgyti dings.
