Pirmąjį kovo sekmadienį šiemet treti metai švęsime Lietuvos Vyskupų Konferencijos paskelbtą Maldos dieną lietuviams pasaulyje. Taigi kovo 6 dieną kviečiame bendrai maldai lietuvius, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje jie bebūtų. Ateikime melstis vieni už kitus į užsienio šalyse veikiančias misijas, bendruomenes ar Lietuvos bažnyčias. Tai kvietimas dėkoti Dievui ir vieni kitiems, prisiminti visus vienos tautos vaikus, kurie pastaruoju metu išeivijoje gyvena 42 kraštuose. Katalikai buriasi iš viso 66 parapijose arba misijose, kur darbuojasi lietuviai kunigai, pašvęstojo gyvenimo seserys ir broliai bei kiti bendradarbiai.
Šis sekmadienis pasirinktas neatsitiktinai, nes lietuviai visame pasaulyje iš kartos į kartą švenčia lietuvių tautos ir ypač jaunimo globėjo švento Kazimiero šventę. Jo globai išeivijoje pavadintos devynios parapijos arba misijos, taip pat Šv. Kazimiero kolegija Romoje, kapinės Čikagoje, dvi šeštadieninės lietuvių mokyklos, taip pat Mažesniųjų Brolių Pranciškonų provincija. Nuo 1636 m. šv. Kazimieras Bažnyčios paskelbtas mūsų tautos užtarėju, o nuo 1948 m. - ir Lietuvos jaunimo globėju. Pastaruoju metu kaip niekad istorijoje mūsų tautai, ypač jaunimui, taip plačiai ir gausiai pasklidus po visą pasaulį, šv. Kazimiero artumas bei atrama yra svarbūs ir reikalingi, kad Viešpats visus mus surinktų maldoje ir stiprintų savo Dvasia.
Pasirenkime Maldos sekmadieniui sutelkdami parapijos bendruomenę, maldos grupeles, veiklos būrelius, visuomenines organizacijas, vietos lietuvių bendruomenę, diplomatinių atstovybių darbuotojus. Galima paskatinti bendruomenės narius atpažinti, kokie gailestingumo darbai reikalingi atvykstantiems ar greta esantiems tautiečiams, ir jiems padėti. Meldžiantis, dirbant ir švenčiant kartu lietuvių bendruomenės taps veiklesnės ir tvirtesnės.
Kovo 4–5 dienomis popiežius Pranciškus kviečia skirti „24 valandas Viešpačiui“ – tai Susitaikinimo sakramentui ir maldai skirtas laikas. Ši iniciatyva vyks visoje Bažnyčioje, kiekvienoje vyskupijoje. O kovo 6 dieną malda prisiminkime tautiečius, kurie dirba, studijuoja, keliauja, tarnauja diplomatinėse atstovybėse toli nuo savo tėvynės Lietuvos. Melskimės už atstumo išskirtas šeimas, vaikus ir tėvus, už gyvus ir mirusius mūsų šeimų narius, gimines. Prisiminkime maldoje lietuvius dvasininkus, seseris ir brolius vienuolius, kurie, atsiliepdami į savo pašaukimą, tarnauja įvairiose pasaulio šalyse. Prisiminkime ir tuos tautiečius, kurie atlieka bausmę už padarytus nusikaltimus, yra įtraukti į vergovės pinkles, netekę vilties. Šiais Gailestingumo jubiliejaus metais prašykime atsivertimo tiems, kurie dalyvauja nusikalstamoje veikloje.
Švęsdami Ypatingąjį gailestingumo jubiliejų atminkime, kad tikėjimas tampa vaisingas, kai jį lydi darbai. Ne tik prisiminkime vieni kitus maldoje, bet ir darykime gailestingumo darbus kūnui: išalkusį pavalgydinkime, ištroškusį pagirdykime, nuogą aprenkime, keleivį priimkime, ligonį slaugykime, kalinį aplankykime ir mirusį palaidokime. Neužmirškime ir gailestingumo darbų sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones, melstis už gyvus ir mirusius.
Tegul įvairiose šalyse gyvenančių lietuvių gailestingumo darbai būna tokie: stiprinti išskirtus šeimos narius, tinkamai padėti visiems šalia gyvenantiems ir atvykstantiems tautiečiams, juos svetingai priimti, jais pasirūpinti.
Pasirenkime Maldos sekmadieniui sutelkdami parapijos bendruomenę, maldos grupeles, veiklos būrelius, visuomenines organizacijas, vietos lietuvių bendruomenę, diplomatinių atstovybių darbuotojus. Galima paskatinti bendruomenės narius atpažinti, kokie gailestingumo darbai reikalingi atvykstantiems ar greta esantiems tautiečiams, ir jiems padėti. Meldžiantis, dirbant ir švenčiant kartu lietuvių bendruomenės taps veiklesnės ir tvirtesnės.
Šia proga būtų tinkama kreipti savo dėmesį ir maldas į mūsų tėvynėje gyvenusius ar čia tikėjimą skleidusius kankinius bei šventuosius: šv. Kazimierą, šv. Juozapatą Kuncevičių, pal. Jurgį Matulaitį. Šiais Gailestingumo metais ypač prašykime didžiųjų Gailestingumo apaštalų – šv. Faustinos ir šv. Jono Pauliaus II – užtarimo.
Lietuvius visais laikais prasmingai jungia ištisa istorinė atmintis. Liepos 17-ąją, S. Dariaus ir S. Girėno Atlantinio skrydžio atminimo dieną, Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Pasaulio lietuvių vienybės diena, kuri kviečia stiprinti pasaulyje gyvenančių lietuvių ir tėvynės Lietuvos artumą. Mūsų iškilių lakūnų lietuviškas ryžtas, kūrybingas darbas ir darbščios pastangos visiems laikams tapo lietuvių JAV ir pasaulyje jungties su tėvyne Lietuva simboliu. Šiandien kaip niekad reikalingi apjungiantys sumanymai ir bendros pastangos visose kartose gilinti mūsų tautinės savasties patirtį, stiprinti laisvos Lietuvos valstybės gyvenimą ir jos pareigą savo tautos žmonėms bei lietuvių bendruomeninį gyvenimą visame pasaulyje.
Visi lietuviai pasaulyje, – ir tėvynėje Lietuvoje, ir išeivijos kraštuose – susiburkime šią ypatingą dieną maldai ir bendrystei savo parapijose, misijose ir bendruomenėse. Šventasis Kazimierai, melski už mus!
Užsienio lietuvių katalikų Sielovados delegatūra,
Arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas
