Tarptautinė ekspertų komanda jau yra ruošiama apsaugoti pasaulio paveldą šiais chaoso kupinais laikais. Grėsmė paminklams, senovės miestams ir muziejams vis didėja, skelbia Romoje veikiantis Tarptautinis kultūrinės nuosavybės saugojimo ir restauravimo tyrimų centras (ICCROM). Tačiau toks neapčiuopiamas žmonijos paveldas, kaip kalba ar tradicija, taip pat rizikuoja būti sunaikintas, žmonėms išsibarstant po pasaulį dėl skurdo ir konfliktų.

Būtent todėl ICCROM suvienijo jėgas su Smitsono institutu, Nyderlandų Nacionaline UNESCO komisija ir dar 11 kitų organizacijų, kad suformuotų elitinę profesionalų komandą, galėsiančią greitai įvertinti žalą ir veikti su bendruomenėmis, kad apsaugotų jų paveldą.

Balandžio mėnesį ekspertai iš 21 šalies dalyvavo sename forte Amsterdamo priemiestyje surengtuose mokymuose, kur jie praktikavo savo įgūdžius, inscenizavus kelio ieškojimą minų laukuose, esant prastoms oro sąlygoms ir protestų įkarštyje. Po apmokymų, ekspertai iš Gvatemalos, Filipinų ir Ukrainos pasidalijo savo istorijomis apie tai, kaip chaosas ir konfliktai paveikė jų šalių paveldą.

Ukraina

Kai pernai metais Kijeve įsižiebė žiaurūs protestai, konflikto centre atsidūrė ir sostinės muziejai. Kijevo istorijos muziejų nusiaubė padėtimi pasinaudoję plėšikautojai, pavogę kelis artefaktus ir sunaikinę daugelį kitų. Tačiau Ukrainos nacionalinį meno muziejų apsaugojo jo darbininkai, nusprendę jame pasilikti 24 valandas per parą.

„Jie turėjo strategiją, bet visa situacija mums parodė, kad mes nesame pasirengę atsakyti į tokias nepaprastas situacijas“, - sako Igoris Pošyvaila, Ukrainos kultūros ministerijos Muziejų tarybos pirmininkas.

Daugelį Donecko regioninio istorijos muziejaus galerijų taip pat sunaikino artilerinė ugnis, apgriautas ir kitas muziejus Luhanske. Antrojo pasaulinio karo paminklas prie sienos su Rusija taip pat buvo sunaikintas, sako jis: „Kai mes kalbame apie kultūrinį paveldą, mes beveik visada kalbame apie paminklus, pastatus ir objektus. Tačiau neapčiuopiamasis regioninis paveldas taip pat smarkiai nukentėjo, kadangi nužudoma daugybė civilių, senosios tradicijos paveldėtojų.“

„Mes iš naujo atrandame savo kultūrinį identitetą. Kai kurios bendruomenės rytuose neteko savo tapatybės dėl sovietų įvestos politikos. Tai nėra pilietinis karas – tai karas dėl identiteto“, - įsitikinęs Pošyvaila.

Filipinai

Filipinai yra šešių UNESCO pasaulio paveldo objektų namai. Pusė jų yra natūralūs, pavyzdžiui, Puerto-Princesos požeminės upės gamtos draustinis, kuriame auga kai kurie svarbiausi Azijos miškai.

„Mes laikomės tradicinio principo būti savo žemės, kultūros ir paveldo sergėtojais“, - teigia Joanna Lerio, Nacionalinės kultūros ir menų komisijos narė.

Tačiau šalyje taip pat yra žymusis „Ugnies žiedas“, kuriame įvyksta 90 proc. visų žemės drebėjimų pasaulyje. Grėsmę turtingam šalies gamtiniam paveldui dar labiau komplikuoja keli dešimtmečiai vidinių neramumų.

Archipelage gyvena 14-17 mln. skirtingoms gentims ir etninėms grupėms priklausančių žmonių. Jie turi savo atskiras kalbas, papročius ir tradicinius apdarus.

„Tačiau jie susiduria su išvarymu iš namų. Kai ištisos bendruomenės yra išvejamos, mes netenkame daugybės tradicijų ir kultūros“, - sako Lerio.

Nacionalinė kultūros ir menų komisija išlaiko mokyklas, kuriose skirtingoms bendruomenėms priklausantys žmonės gali ir toliau mokytis savo rankdarbių, dainų, šokių ir tradicijų.

„Tie žmonės yra ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities, - teigia moteris. – Šios tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą. Jeigu jos dingta, tai kelia klausimus apie mūsų nacionalinį identitetą. Mes gyvename skurdžiai ir vienintelis dalykas, kurį galime palikti savo vaikams, yra tai, kuo rūpinamės dabar.“

Gvatemala

Samuelis Franco nepaprastai aistringai kalba apie savo tėvynę. „Aš visą savo gyvenimą pašvenčiau Gvatemalai“, - sako jis. Tačiau Franco, greito reagavimo agentūros kultūriniais klausimais „Blue Shield Guatemala“ pirmininkas, taip pat baiminasi didelio nusikalstamumo, pavertusio jo šalį viena pavojingiausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad 65 proc. į JAV siunčiamo kokaino keliauja pro Gvatemalą.

„Gvatemaloje mes žengiame koja kojon su mirtimi“, - sako jis.

Nusikalstamumas taip pat kelia pavojų šalies paveldui. Pasak UNESCO, narkotikų kartelių vadai išgrobsto archeologinių kasinėjimų vietas ir tokiu būdu plauna pinigus. Baimindamiesi dėl savo gyvybių, daugelis jaunų žmonių emigruoja, bendruomenės išsibarsto.

„Mes nedaug ką galime padaryti, bet svarbiausia yra viską užrašyti – ypatingai žodinę tradiciją. Mes privalome apklausti senolius, kurie yra vaikštantys lobynai, - sako Franco. – Kultūrinis paveldas dabar atsidūrė taikinyje ir mes privalome geriau tam pasiruošti. Privalome padėti ateinančiai kartai įsisąmoninti, kad jie taps atsakingaisiais.“