Į Kražius prieš kelias savaites atvykę kompozitoriai iš Hamburgo aukštosios muzikos mokyklos suomis Matti Pakkanenas ir kolumbietis Carlosas Andresas Rico penktadienio vakarą M.K.Sarbievijaus kultūros centre surengs šio miestelio įkvėptą koncertą „Miške“.

Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centre reziduojantys kompozitoriai pristatys savo baigiamąjį multimedijos kompozicijos projektą. Vaizdą, elektroniką ir kompoziciją kūrė C.A.Rico ir Matti Pakkanenas. Justinas Mačys gros fleita. Ieva Laučkaitė – smuiku. Akvilė Kalinaitė pritars vokalu.

Laimėjimą išleido kelionei į Vokietiją

C.A.Rico gimė Bogotoje. Vadina save Lotynų Amerikos muzikantu. Pradėjo studijas gimtajame mieste. Ten studijavo populiariąją muziką.

Iš pradžių pagarsėjo kaip popso, roko ir elektroninės šokių muzikos kurėjas bei atlikėjas. Tik vėliau susipažino su šiuolaikine akademine kultūra.

Tik Akademijoje pirmąkart išgirdo Claude'o Debussy, Igorio Stravinskio kūrinius.

„Labai gerai atsimenu savo pirmąją pažintį su Igorio Stravinskio „Šventuoju pavasariu". Tas kūrinys buvo vienas didžiausių postūmių keisti studijų kryptį akademinės muzikos link“, – atskleidė gyvenimo pokyčius kolumbietis.

Studijų metu grojo bosine gitara keliose grupėse Bogotoje, o po studijų kuriam laikui išvis nustojo rašyti muziką. Dirbo mokytoju muzikos mokykloje, taip pat universiteto radijuje, kur buvo atsakingas už klasikinės ir šiuolaikinės muzikos programų sudarymą.

„Ten ir susipažinau su daugumos europiečių kompozitorių kūryba. Po metų pats grįžau prie kūrybos ir nusprendžiau, kad noriu tęsti studijas. Pirmasis mano po pertraukos parašytas kūrinys laimėjo Kolumbijos jaunųjų kompozitorių konkursą. Už laimėtą sumą persikrausčiau gyventi į Vokietiją“, – pasakoja kolumbietis, Hamburge apgynęs medijų kompozicijos magistro laipsnį.

Dabar arba niekada

„Esu kilęs iš Suomijos, mažos salos, vos didesnės nei Kražiai. Ten baigiau muzikos mokyklą. Grojau violončele. Norėjau tęsti violončelės studijas konservatorijoje, tačiau tuo metu kilo mintis, kad noriu būti aktoriumi“, – pasakoja Matti Pakkanenas.

Aktoryste užsiimti nepasisekė, todėl pradėjo studijuoti dainavimą. Po kelerių metų išvažiavo i Švediją, kur studijavo vien tik į improvizaciją orientuotoje mokykloje.

Mokykla buvo tokia alternatyvi, kad ilgiau nei dviejų metų neišlaikė ir subyrėjo, todėl M.Pakkanenas patraukė į Hamburgą. Čia studijavo dirigavimą ir dainavimą. Hamburge sutiko būsimą žmoną. Čia pradėjo dirbti dirigentu ir dainavimo mokytoju.

„Netikėtai atsidūriau Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Sulaukiau tam tikro amžiaus, kai sau pasakiau – dabar arba niekada“, – pasakoja suomis.

Atostogos Lietuvos kaime

Kas atvedė du talentingus žmones iš Hamburgo į Kražius? „Hamburge turime kolegę iš Lietuvos – Akvilę Kalinaitę. Ji dar metų pradžioje ėmėsi organizuoti improvizacijos stovyklą mūsų būreliui“, – atskleidė Matti.

„Mano atveju ši galimybė pati atėjo. Kažkas man paskambino ir paklausė, ar nenorėčiau mėnesį laiko praleisti Lietuvos kaime, o aš tik atsakiau „negali ir būti geriau“. Taip ir prasidėjo mano kelias į Kražius“, – atsakė Carlosas.

Kokie pojūčiai, kelias savaites pagyvenus svetimoje kultūroje ir krašte?

Lietuvoje žmonės naują stato ant seno, jūs tęsiate tai, kas jau buvo pradėta anksčiau. Kolumbijoje, kur viskas yra nauja, senovės jausmas jau išnykęs.

„Idėjų savo būsimam projektui sėmėmės iš aplinkos. Kita vertus, norėjosi grąžinti Kražiams tai, ką jie mums dabar duoda, todėl artėjantis renginys ir bus tam tikra mūsų ir Kražių aplinkos dermė“, – pristatė savo kūrinį abu autoriai.

Projektas „Miške“

Kodėl būtent toks pavadinimas? Panašus žodis savo kūriniui pakrikštyti kadaise gimė ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.

Vos atvykę Kražius, nuvažiavo ant Medžiokalnio. Sužinojo, kad čia buvo pagonių deivės Medeinos garbinimo vieta. Ši deivė jų muzikiniame projekte yra tarsi atramos taškas. Spalvų ir idėjų projektui pridėjo savaitei atkeliavę penki kolegos iš Hamburgo.

Abu menininkai tvirtina, kad vieta, kurioje jie dabar apsistoję, taip pat įkvepia: "Ko verta vien tai, kad esame bene didžiausiame pastate Kražiuose po bažnyčios, Kražių kolegijoje.”

Juk prieš kelis šimtus metų įsikūrusi Jėzuitų kolegija buvo didelio kultūros židinio centras. Kūrėjai apsistojo vieninteliame iš viso kolegijos ansamblio išlikusiame pastate, kuris buvo naudojamas kaip studentų bendrabutis.